Gyvūnai ir paukščiai jau seniai atsivedė jauniklius: išmokė juos skraidyti, susirasti maisto, pasislėpti nuo plėšrūnų ir kitų gudrybių, kaip išgyventi vieniems. Kiti gyvūnai neskuba – jie kiaušinius deda tik dabar. Vabzdžių kiaušiniai turės peržiemoti žemėje ar kitoje saugioje vietoje, ir jaunikliai saulės šviesą išvys tik pavasarį.
„Rugpjūčio viduryje, Latvijos pajūryje, Papėje, ant tako į paplūdimį pastebėjau tupinti žaliąjį žiogą, kuris labai jau ramiai pozavo prieš objektyvą. Tik geriau įsižiūrėjęs pamačiau, jog žiogė savo kiaušdėtį įsmeigusi į žemę. Gaila, kad taku arti žiogės ėjo daugiau žmonių ir vis tik ji išsigando, tad nepavyko nufilmuoti pačio žemės badymo ieškant tinkamos vietos kiaušiniams padėti“, - laiške GRYNAS.lt rašo skaitytojas Šarūnas. Gamtos mylėtojas taip pat atsiuntė nuotraukų bei vaizdo įrašą, kuriame Žaliojo žiogo patelė (Tettigonia viridissima) deda kiaušinėlius į žemę, pradūrusi ją savo ilga kiaušdėtimi.
Susiporavusios patelės deda kiaušinėlius į žemę, pradūrusios ją savo ilga kiaušdėtimi. Pavasarį iš kiaušinėlių išsirita lervos. Užauga per 50-70 dienų. Jaunos lervos minta jaunais ir sultingais augalais, juose išgraužia netaisyklingos formos iškandas. Senesnės lervos gali apgraužti ir kietesnes augalų dalis.
Kenkia migliniams augalams, liucernai, pupoms, bulvėms ir kt. Be to, minta amarais ir kitokiais smulkiais vabzdžiais.
Veisiasi daugiausia nedirbamose žemėse ir tik vėliau pereina ant kultūrinių augalų. Kaip kenkėjas žaliasis žiogas nelabai reikšmingas.