Tai – smilginis strazdas. Jis yra pakankamai dažnas Lietuvoje, tikrai gražus ir pastebimas sparnuotis. Yra maždaug trečdaliu didesnis už varnėną, pakankamai išvaizdus: turi rudą nugarą, pilką antuodegį, dryžuotą su geltonu krūtinę. Šio paukščio balsas nėra įspūdingas priešingai nei kitų strazdų, jis labiau primena čiauškėjimą.
Daugiausiai jis matomas pavasarį ir rudenį, kai vyksta šių paukščių migracija. Juos galima stebėti pievose vaikštančius būreliais. Ten jie ieškosi pagrindinio savo maisto – sliekų. Neretai jie matomi kartu su varnėnais.
Smilginiai strazdai gali įsikurti ir parkuose, ir gyvenvietėse, sodybose esančiuose medžiuose, pamiškėse. Jie įdomūs tuo, kad mėgsta perėti kolonijomis. Neretai būtent kolonijomis smilginiai strazdai įsikuria parkų medžiuose. Lizdus jie suka tarp šakelių išsišakojimų. Patys lizdai yra susukami iš smilgų, būtent todėl šie strazdai ir vadinami smilginiais strazdais. Kiekvieno strazdo lizdas atrodo skirtingai.
Kadangi šie sparnuočiai gyvena kolonijomis, jie yra išmokę ir gintis visi kartu. Jeigu, sakykime, strazdai pamato, kad į medžius lipa plėšrūnas, jie pradeda skelbti pavojų - rėkti ir suskridę į būrį paleidžia tokį išmatų lietų. Ir taip apsigina.
Birželio pradžioje smilginiai strazdai išveda pirmąją vadą jauniklių, taigi didžioji dalis strazdžiukų netrukus palieka lizdus ir pradeda mokytis gyventi savarankiškai, o jų tėvai strazdai dar turi laiko vėl susirasti antrąją pusę ir sukti naujus lizdus. Taigi, per sezoną šie paukščiai išperi dvi vadas.
Jeigu ir jūs pamatėte nepažįstamą paukštį, roplį, augalą ar grybą, siųskite nuotraukas redakcijai el. paštu grynas@grynas.lt ir gaukite atsakymą tiesiai iš gamtininko.