Taip, tai - medvarlė. Lietuvoje ji buvo vadinama europine medvarle (Hyla arborea), bet pagal paskutinius mokslinius duomenis pas mus aptinkama kita rūšis - rytinė medvarlė (Hyla orientalis). Tai reta, saugoma rūšis, įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Medvarlės šiuo metu jau turėtų būti atsibudusios. Jų pagrindinės radimvietės yra pietų Lietuvoje (Druskininkų, Lazdijų, Varėnos raj.) ir šiaurės vakarinėje dalyje (Mažeikių, Skuodo raj.).
Kaimyninėje Latvijoje medvarlės išnyko XX a. pabaigoje, tad jų populiacija buvo atkuriama tinkamose buveinėse. 1987 m. Liepojos rajone, pietvakarinėje Latvijos dalyje, paleista kiek daugiau nei 4 tūkst. medvarlių. Tai buvo sėkminga medvarlių re-introdukacinė programa. Dalis jų liko Latvijoje, dalis medvarlių pasitraukė pietų kryptimi, įsikurdamos Lietuvos šiaurinėje dalyje, Mažeikių ir Skuodo rajonuose.
Taip Lietuvoje susikūrė dvi skirtingos populiacijos: pietinė medvarlių populiacija istoriški buvusi Lietuvoje, ir šiaurės vakarinė, atkeliavusi iš Latvijos.
Medvarlės pirštų galuose yra disko formos pagalvėlės, kuriose išsiskiria lipnus sekretas, todėl jos gali laipioti medžių kamienais, lapais ar net stiklu. Jos yra pačios mažiausios varlės Lietuvoje. Dienos metu vandens telkiniuose, kuriuose gyvena medvarlės, medžioja ir didesnės žaliosios varlės, kurios yra labai agresyvios, tad gali praryti mūsų mažąsias medvarles. Todėl šios stengiasi dienos metu iš vandens išlipti ir slėptis ant aukštažolių stiebų ar krūmų, medžių lajoje.
Sutemus jos grįžta į vandens telkinius, pradeda kurkti, patinėliai - vilioti pateles. Tamsiuoju metu žaliosios varlės nebemedžioja, todėl medvarlės yra saugesnės.
Gyventojai apie pastebėtas saugomas rūšis galėtų pranešti specialistams per saugomų rūšių informacinę sistemą https://sris.am.lt.
Jeigu ir jūs pamatėte nepažįstamą paukštį, roplį, augalą ar grybą, siųskite nuotraukas redakcijai el. paštu grynas@grynas.lt ir gaukite atsakymą tiesiai iš gamtininko.