Tai - ravenelio poniabudėlė. Lietuvoje auga dar kita panaši saugoma rūšis – šuniškoji poniabudėlė. Šias rūšis sunku atskirti, nes jos labai panašios, skiriasi tik pagal sporas.
Pagal augavietę matyti, kad ši rasta žmogaus aplinkoje, todėl, labiausiai tikėtina, tai bus ravenelio poniabudė. Į Lietuvą ji nelabai seniai atkeliavo iš Europos, yra įvežtinė. Dažniausiai pas mus ji patenka su dirvožemiu arba augalais, pavyzdžiui, žmogus pasodina kokį sodinuką gėlyne ar sode, o kartu išauga ir tokia poniabudė.
Būtų galima sakyti, kad tai invazinė rūšis, bet ji Lietuvoje daug neišplinta dėl sezoniškų orų ir žiemų. Kadangi jos neplinta, įtakos gamtai nelabai padaro ir, matyt, nepadarys. Nebent klimatas taptų kaip Pietų ar Vidurio Europoje, tada galimai jų padaugėtų.
Grybo vaisiakūnis iš pradžių būna apvalus, tokio nedidelio kiaušinio dydžio, o vėliau išauga toks vaisiakūnis, koks matomas nuotraukoje.
Visos poniabudės turi specifinį kvapą, kitaip sakant – dvokia, nes jų tikslas privilioti muses. Nuotraukoje matosi, kad jos turi tokią tarsi galvelę, kur yra drebutinė masė su sporomis – ją musės nulaižo ir taip jas išplatina.
Šios poniabudėlės neturi tokio stipraus kvapo kaip Lietuvos miškuose augančios poniabudės – jas galima rasti net pagal kvapą.
Jeigu ir jūs pamatėte nepažįstamą paukštį, roplį, augalą ar grybą, siųskite nuotraukas redakcijai el. paštu grynas@grynas.lt ir gaukite atsakymą tiesiai iš gamtininko.