Keičiantis klimatui atsiranda ir taip vadinami klimatiniai migrantai. Tai gyvūnai ir augalai migruojantys į tas vietas, kur prieš tai jiems nebuvo palanku gyventi. Gyvūnų migracijos vyksta ir kitais būdais: kartais atsirasti jiems neįprastose vietose padeda žmonės, kartais jie patys užklysta nežinia kokiais keliais. Ar galėjo Lietuvoje taip atsirasti seniai mūsų teritorijose nebegyvenantys erniai?
„Dienos metu važiuodamas į sodus, esančius 10 km už Panevėžio, netoli miško per asfaltuotą kelią prabėgo du gyvūnai. Į karklus šalia griovio puolę gyvūnai buvo didesni už kates, bet tai ne bebrai (bėgo labai greitai), ne kiaunės (per dideli), ne lapės (tamsesni) ir ne šerniukai. Barsukus taip pat atskiriu. Pavarčiau internete nuotraukas ir man jie buvo labai panašūs į ernius. Ar gali Lietuvoje būti tokių gyvūnų? Aš jų nespėjau nufotografuoti, išbėgo netikėtai, ir pasislėpė. Dydžio - kaip vidutinis šuo. Pilki, abu šonuose turėjo po šviesią juostą, uodegos nuleistos. Man tai jie panašūs į ernius... Dar svarstau apie usūrinius šunis... O gal ten buvo jie? Iš tiesų įdomu, ką aš ten mačiau. Galbūt iš tiesų Lietuvoje yra tų šiaurinių gyvūnų ernių?“, - GRYNAS.lt laiške rašo skaitytojas Žydrūnas.
„Erniai arčiausiai mūsų gyvena tik Suomijoje. Tad labai abejotina, kad galėjo skaitytojas matyti ernį. Juos nesunku supainioti su kokiu usūriniu šunimi (mangutu), arba kad ir priklydusiu šuniu, nes panašūs, arba barsuku“, - situaciją komentavo Lietuvos gamtos fondo projekto vadovas Nerijus Zableckis. Jis pripažino, kad ir pats kartais apsirinka pamatęs kažką bėgantį per kelią.
Su juo nuomone sutiko ir gamtininkas Selemonas Paltanavičius. „Erniai begyvena tik šiaurinėje Suomijos dalyje, net ne kur nors pietuose. Netgi Estijoje buvo tik 2 – 3 kartai per daug metų kuomet buvo užfiksuoti iš Rusijos pusės atklydę erniai. Latvijoje ar Lietuvoje – nė karto. Labai gaila, bet greičiausiai per kelią perbėgo mangutai arba šunys.
Kita vertus, ko tik būna nenutinka. Pamenu 7 dešimtmetyje teko dalyvauti varovu medžioklėje Latvijoje. Anuomet prieš medžiotojus išbėgo ne kas kitas, o leopardas. Medžiotojai jį nušovė ir pradėjome aiškintis iš kur jis čia? Iš zoologijos sodo nepabėgo, šiuose kraštuose negyvena, taip ir neišsiaiškinom. Galbūt kažkas laikė parsivežęs iš kur nors ir pabėgo iš aptvaro? Taip ir nesužinojome, bet va koks netikėtumas“, - pasakojo S. Paltanavičius.
Erniai (Wikipedia inf.)
Ernis (lot. Gulo gulo, angl. Wolverine, vok. Vielfraß) – kiauninių (Mustelidae) šeimos žinduolis; vienintelė rūšis ernių (Gulo) gentyje.
Išvaizda
Suaugęs ernis yra maždaug vidutinio šuns dydžio ir išvaizda primena lokį, tik žymiai už jį mažesnis. Tai vieni didžiausių kiauninių šeimos plėšrieji gyvūnai. Iš kiauninių už ernį yra didesni tik jūrinė ir brazilinė ūdra.
Kūnas 65-107 cm ir patinai maždaug trečdaliu didesni už pateles, žvėrelių uodega 13-26 cm ilgio, aukštis ties pečiais 40-45 cm. Patinų svoris 14-18 kg, nors stambiausi patinai gali sverti iki 32 kg, patelių svoris 9–11 kg.
Kojos trumpos, užpakalinės ilgesnės už priekines, dėl to nugara išlenkta. Galva didelė, snukis pailgas ir bukas. Uodega neilga, puri. Pėda didelė, apie 10 cm pločio ir 9 cm ilgio, todėl gyvūnas lengvai gali bėgti giliu, puriu sniegu. Nagai dideli, kabliški. Dantys stambūs.
Kailis tankus, ilgas ir šiurkštus. Jo spalva nuo šviesiai iki tamsiai rudos. Nuo uodegos pamato ir kūno šonais tęsiasi plati šviesiai pilka juosta. Kailis nėra vertingas, tačiau jis šaltyje nesušąla.
Paplitimas
Ernio paplitimo arealas – Eurazijos ir Šiaurės Amerikos taiga, miškatundrė ir iš dalies tundra. Europoje paplitęs Skandinavijos pusiasalyje ir Suomijoje. Plačiausiai paplitęs Kanadoje, nemažai jų yra Sibire. Seniau erniai yra gyvenę ir Lietuvoje bei šiaurės rytų Lenkijoje, tai piečiausia Europoje jų paplitimo riba. Tačiau dėl žmogaus ūkinės veiklos ir (ar) su tuo pasikeitusių gamtinių sąlygų, dabar šiuose kraštuose seniai išnykę.