Pataria garinti actą
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotoja – medicinos entomologė Milda Žygutienė papasakojo, kokios natūralios priemonės tinka apsisaugoti nuo uodų ir sumažinti niežėjimą po įgėlimo.
Anot specialistės, keliaujant į gamtą reikėtų dėvėti šviesius rūbus, nes kraujasiurbiai taikosi į gyvūnus, kurie paprastai būna tamsios spalvos. Todėl uodai, pamatę judantį tamsų daiktą, labiau jį puola.
„Dabar pramonė siūlo labai daug priemonių nuo uodų. Svarbūs yra repelentai (uodus atbaidančios priemonės). Uodams atbaidyti tinka ir įvairios natūralios medžiagos: gvazdikėlių aliejus, citrusų aliejus. Tokie aštrūs kvapai veikia atbaidančiai. Cheminiai preparatai gerai tiems vartotojams, kurie nori greito efekto. Jų yra ir vaikams skirtų. Tačiau naudojant preparatus reikėtų skaityti instrukcijas, kiek laiko jie veikia. Tuomet vėliau nereikės kaltinti, kad preparatas yra neveiksmingas. Taip pat yra įvairios žvakės ir jeigu naudojama šviežia žvakė, ji yra veiksminga. Tačiau kartais žmonės naudoja metų senumo žvakes ir skundžiasi, kad jos neveikia“, - stebėjosi M. Žygutienė.
Ji pasakojo, kad į uodo įkandimą ne visi reaguoja vienodai: „Įgėlus uodui atsiranda niežulys, tai yra reakcija į svetimą baltymą. Bjauru yra tai, kad galima nusikasyti iki žaizdelių ir esant nešvarioms rankoms įnešti antrinę infekciją. Niežėjimo panaikinimui tinka įvairios natūralios priemonės, pavyzdžiui, svogūnas arba svogūno laiškas, tinka įvairios arbatos, pavyzdžiui aviečių lapų arbata. Jomis reikėtų įtrinti sugeltas vietas.“
Mitai apie pelargonijas, bazilikus ir česnakus
Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja Rasa Bernotienė teigė, kad apie uodų atbaidymą yra daug mitų.
Mokslininkė juokėsi, kad kai kurie žmonės sako, jog cheminiai preparatai neveikia, tačiau pamiršta atidžiai perskaityti jų instrukcijas ir pasitikrinti, kas kiek laiko reikia juos vartoti. Be to, ji perspėjo, kad yra tyrimų, kurie parodo, kad kai tam tikrų repelentų poveikis po kelių valandų nuo pasipurškimo prislopsta, jie pradeda veikti kaip pritraukėjai ir gali sukelti priešingą efektą.
Šiuolaikinėms technologijoms skverbiantis į mūsų gyvenimus, populiarėja ir „išmanios“ uodų atbaidymo priemonės. Yra specialūs aparatai, kurie ultragarso pagalba turėtų atbaidyti kraujasiurbius. Taip pat netgi išmaniuosiuose telefonuose galima rasti programų, kurias įsijungus uodų turėtų nebelikti. Vis dėlto internete plinta neigiami atsiliepimai apie tokius uodų atbaidymo būdus. Panašią neigiamą patirtį turi ir mokslininkė.
„Pati bandžiau į kišenę įsidėti prietaisą, kuris baido uodus, beje, jį dažnai naudoja ir medžiotojai, bet tikrai nepasakyčiau, kad jis man labai suveikė. Žinoma, žmonės galėtų patys jį išbandyti, tačiau man asmeniškai toks būdas nebuvo veiksmingas“, - kalbėjo R. Bernotienė.
Gamtos fotografas Marius Čepulis dažnai būna gamtoje, todėl nuolat susiduria su uodų atakomis. Galiausiai jis nusprendė apie tai sukurti vaizdinę priemonę. Jis padarė daugybę fotografijų ir parodė, kaip uodas prisisiurbia kraujo.
Čia taip būna, kai lauki žvėrių ir neturi kas veikt. Visus sveikinu su nauju sezonu. Aš esu tikras, kad mes visi baisiai pasiilgom šių damų. 89 kadrai buvo padaryti, kol ši poniutė siurbė kraują man iš piršto Labai įdomus jausmas, kai jos "aparatas" lenda po nagu ir ieško kapiliaro. Užtruko lygiai 110 sekundžių. Deja ši sesija pamaitino dar 8 ištroškusias mergas. p.s. nekreipkit dėmesio į panages - 3 diena miške :)Posted by Čepulio fotoklajonės on 2015 m. gegužės 10 d.
Gelbsti eteriniai aliejai
Nors daug kas skeptiškai žiūri į uodus atbaidančias natūralias priemones, tačiau naudoti cheminius preparatus ryžtasi ne visi. Tie, kurie nenori naudoti cheminių preparatų, gali išbandyti kelis žinomus būdus.
Teigiama, kad pats paprasčiausias, greičiausias ir dažnam turistui priimtiniausias natūralus apsauginis mišinys nuo uodų yra gaminamas iš eterinio aliejaus, skiesto vandeniu arba degtine. Veiksmingiausi yra kadagių, cintrinžolių, rozmarinų, taškuotųjų mėtų, kedrų, miramedžių, pušų bei levandų eteriniai aliejai. Maišant su degtine, preparatas gaunamas žymiai stipresnis, o stiklinei degtinės reikia vos dviejų su puse šaukštelio eterinio aliejaus. Tačiau toks kvapas priimtinas toli gražu ne kiekvienam. Maišant su vandeniu reikėtų dvi dalis vandens maišytu su viena dalimi eterinio aliejaus ir tikrinant tokio preparato veiksmingumą, reguliuoti mišinio sudėtį pagal savo odos tipą.
Eterinį aliejų taip pat siūloma maišyti su augaliniu aliejumi bei actu, tuomet gaunami tirštesnės konsistencijos gaminiai, kuriuos lengviau tolygiai paskirstyti ant odos. Į du didelius šaukštus augalinio aliejaus lašinami 10-15 lašelių pasirinkto eterinio aliejaus bei pridedamas šaukštas alavijo ekstrakto.
Jei nenorite savo laisvalaikio leisti uodų draugijoje, taip pat galite pamėginti pasigaminti šį mišinį:
20 ml migdolų aliejaus
6 lašai pipirmėčių eterinio aliejaus
6 lašai pražangialapių mirtenių (arbatmedžio) eterinio aliejaus
9 lašai spindulinių eukaliptų eterinio aliejaus
Eterinių aliejų koncentraciją migdolų aliejuje galite keisti priklausomai nuo to, kaip mišinį naudosite. Grynus eterinius aliejus galima garinti aromatinėse lempose, o praskiedus – tepti odą, niežinčias vietas.
Prieš naudodami eterinių aliejų mišinius pirma pasitikrinkite, ar jie nesukelia alerginės reakcijos (išbandykite nedideliame odos plote).