Tvenkinį teršia prastai kontroliuojamos nuotekos
Klibių kaimo bendruomenė įsitikinusi, kad jų tvenkinį teršia nuotekos, patenkančios iš vietinių biologinių buitinių nuotekų valymo įrenginių, ir didžioji dalis išleidžiamų teršalų galimai atiteka iš namų, esančių netoli tvenkinio. Bendruomenės nariai mano, kad šių įrenginių naudotojai jų neaprūpina reikalingu bakterijų kiekiu arba tas bakterijas pražudo buityje naudojamos skalbimo, indų plovimo ar kitos buitinės chemijos priemonės. Todėl ne visai išvalytos nuotekos galimai patenka į tvenkinį. Taip, nesant reikiamam bakterijų kiekiui arba jas pražudžius skalbikliais, yra teršiamas vanduo.
Pasak Klibių seniūnaičio ir bendruomenės pirmininko Jurijaus Petrovo, per pakartotinį tyrimą, kuris buvo atliktas liepos 11 d., žarninių enterokokų kiekis neviršijo normos, bet, pašnekovo manymu, tas poveikis vis tiek yra, nes nuotekos, kaip ėjo, taip ir eina. Nebent, anot J. Petrovo, gyventojai susiėmė, išsivalė dumblą ir pripylė naujų bakterijų. Nors ši versija seniūnaičiui atrodo mažai tikėtina, nes, anot jo, žarniniai enterokokai taip greitai nedingsta. Bendruomenės pirmininkas šioje situacijoje įžvelgė per silpną institucijų požiūrį į biologinių buitinių nuotekų valymo įrenginių priežiūrą. Jo nuomone, kažkuriai atsakingai institucijai reikėtų fiksuoti visus taškus, turinčius tokio tipo sistemas ir bent kartą per pusmetį atlikti patikrinimus. Tai, pasak J. Petrovo, nėra sudėtinga, juolab Savivaldybėje yra registruojami visi, norintys gauti leidimus tokio tipo įrenginiams.
Pasiryžę prisijungti prie vandentiekio
Pašnekovas yra girdėjęs, kad prieš kelerius metus yra surasta bakterija, kuri pajėgi susitvarkyti tiek su muilo, tiek su skalbiklių ar indų ploviklių turiniu, patenkančiu į nuotekas, bet apie ją yra per mažai informacijos. J. Petrovas paminėjo, kad šiai gyvenvietei buvo parengtas vandentiekio projektas. Jeigu jis būtų įgyvendintas, kitas žingsnis – nuotekų sistemos. Jei nepavyktų prisijungti prie Kretingos miesto vandentiekio sistemos, bendruomenė norėtų vietinio vandentiekio ir netgi yra numačiusi vietą vietiniam vandens valymo įrenginiui Klibių gyvenvietėje, kaip yra ne vienoje gyvenvietėje.
„Reikia kažką daryti, nes žarninės enterokokų lazdelės iš tvenkinio papuola į Burkštiną, iš jo į Kurmaičių tvenkinį, Akmenos upę ir taip toliau“, – nuogąstavo J. Petrovas, net neabejodamas kad tokia ar panaši situacija yra visoje Lietuvoje.
Į klausimą, ar Klibių gyvenvietė turi galimybių prisijungti prie Kretingos miesto kanalizacijos, atsakė UAB „Kretingos vandenys“ direktorė Eglė Alonderienė: „Apie 3 km trasa būtų labai didelė finansinė investicija, todėl galimybių jungtis iš esmės nėra. Taip pat Kretingos miesto nuotekų valykla šiuo metu dirba maksimaliu pajėgumu ir papildomo krūvio neatlaikytų.“
Gyventojai, turintys savo lokalias kanalizacijas, pasak E. Alonderienės, turi atsakingai jas prižiūrėti, rūpintis, kad jokios neišvalytos nuotekos nepatektų į gruntą ir į aplinką.
Klibių bendruomenės pirmininkas J. Petrovas nepraranda vilties, kad gyvenvietėje anksčiau ar vėliau bus įvestas vandentiekis bei nuotekų sistema: „Pasak Europos Sąjungos direktyvų, tai jau turėjo būti padaryta, buvo nurodyti terminai, kurie jau baigia išsekti.“
2022/0345 Europos Parlamento ir Tarybos Direktyva dėl komunalinių nuotekų valymo skelbia: „Atlikus tinkamumo ir veiksmingumo analizę paaiškėjo, kad būtina tęsti intervencinius veiksmus, nes netinkamai valomos arba nevalomos komunalinės nuotekos vis dar yra viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių ES vandenys nepasiekia bent jau geros būklės pagal Vandens pagrindų direktyvą. Be to, mokslininkų bendruomenė, politikos formuotojai ir plačioji visuomenė pastebi, kad vandens telkiniuose daugėja vis didesnį susirūpinimą keliančių teršalų.“
Ministerija skundų nebegavo
Norėdami sužinoti, ar tokie biologiniai buitinių nuotekų valymo įrenginiai yra efektyvūs, ar pakanka dabartinių eksploatavimo reikalavimų ir kokia yra ministerijos nuomonė šiuo klausimu bei kokie sprendimo būdai dėl nedidelių gyvenviečių, sodo bendrijų nuotekų šalinimo tvarkos, nesant galimybei prisijungti prie centralizuotų nuotekų šalinimo sistemų, kreipėmės į Aplinkos apsaugos departamento Ryšių su visuomene skyrių, kurio specialistai atsakė: „Nevalytos ir nepakankamai išvalytos nuotekos teršia paviršinius ir požeminius vandens telkinius, dirvožemį, o tai neišvengiamai daro žalą aplinkai. Nuotekose didžiąją medžiagų dalį sudaro azotas ir fosforas, kurie gali pakenkti gėlo vandens ir jūrų aplinkai ir lemti eutrofikaciją – pernelyg greitą dumblių bei aukštesniųjų augmenijos formų augimą, kuris sutrikdo organizmų pusiausvyrą vandenyje ir daro neigiamą poveikį vandens telkinių būklei. Todėl prieš išleidžiant į gamtinę aplinką nuotekos turi būti tvarkomos reikalavimus atitinkančiose nuotekų tvarkymo sistemose.
Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 10 str. 2 d. 9 punktas numato: „Savivaldybės vykdomoji institucija organizuoja patikrą, ar asmenys, individualiai tvarkantys nuotekas, turi apmokėjimą už sukauptų nuotekų transportavimą patvirtinančius dokumentus arba viešąją sutartį su geriamojo vandens tiekėju ar garantiniu vandens tiekėju, arba sutartį su nuotekų transportavimo paslaugas teikiančiu asmeniu arba individualiųjų nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginių priežiūrą vykdančiu asmeniu, ar individualiųjų nuotekų valymo įrenginių priežiūra (eksploatacija) vykdoma aplinkos ministro tvirtinamų nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos apraše ir nuotekų valymo įrenginių taikymo reglamente nustatyta tvarka“. Įstatymo 10 str. 2 d. 11 p. nurodyta, kad „savivaldybės vykdomoji institucija organizuoja savivaldybės teritorijoje nuotekų valymo ir (arba) kaupimo įrenginių inventorizaciją ir duomenų teikimą Nuotekų tvarkymo informacinėje sistemoje aplinkos ministro nustatyta tvarka“.
Nuo š. m. sausio pradėjo veikti Aplinkos ministerijos sukurta Nuotekų tvarkymo informacinė sistema (NTIS), kurios pagrindinis tikslas – turėti apskaitytą nuotekų sistemų registrą, kad būtų galima operatyviai reaguoti ir užtikrinti, jog į aplinką nepatektų nevalytos ar nepakankamai išvalytos nuotekos. Norintys prisijungti prie NTIS gyventojai tai gali padaryti per Elektroninių valdžios vartų portalą. Tuomet jie galės matyti savo individualių nuotekų tvarkymo įrenginių aptarnavimo informaciją, įsitikinti, ar nuotekas išvežė legalūs vežėjai.
Biologinio nuotekų valymo įrenginiai privalo būti eksploatuojami laikantis teisės aktų reikalavimų. Už tinkamą nuotekų valymo įrenginių naudojimą atsako įrenginių valdytojas. Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai pagal gautus skundus / pranešimus arba per tikslines išvykas taip pat vykdo individualių buitinių nuotekų valymo įrenginių kontrolę.
Dėl netinkamo nuotekų tvarkymo Klibių kaime Departamentas skundų nėra gavęs, paskutinį kartą skundas buvo gautas 2021 m.“
---
„Pajūrio naujienų“ žiniomis, dėl Klibių tvenkinio hidrotechninio statinio ir melioracijos sistemų rekonstrukcijos su UAB „Inžinierinis projektavimas“ buvo parengtas techninis darbo projektas užtvankos projektavimo paslaugai atlikti. Šio projekto vertė 10,5 tūkst. Eur. Su Kretingos rajono savivaldybe pernai rugsėjį buvo sudaryta sutartis, projektavimas turėjo būti baigtas šių metų balandį. Susisiekus su Kretingos rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Ženeta Seniūniene, ji patvirtino, kad projektavimo darbai yra baigti, laukiama finansavimo, šiems darbams atlikti konkursas dar nėra paskelbtas. Ž. Seniūnienė akcentavo, kad bus atlikti techniniai darbai hidrotechninio užtvankos statinio sutvirtinimui ir vandens kokybei jokios reikšmės neturės.
---
Žarniniai enterokokai yra įprasta žmogaus ir gyvūnų bei vabzdžių mikroflora. Žarniniai enterokokai vandenyje yra fekalinės taršos įrodymas. Jei atliktame vandens tyrime nustatoma, kad jame būta E. coli ir žarninių enterokokų, laikoma, kad vandenyje gali būti salmoneliozės, vidurių šiltinės ir dizenterijos sukėlėjų, yra grėsmė susirgti Hepatitu A, roto ir noro virusinėmis infekcijomis. Taip pat galimos odos alerginės reakcijos – paraudimai, išbėrimai.