Juos galima aptikti ne vien lietuje, bet ir ore. Labiau užterštose vietovėse žmogus į plaučius įtraukia daugiau chemikalų. Moksliškai nustatyta, kad regionuose, kuriuose yra daug tokios taršos, nemažai žmonių serga astma, bronchitu, įvairiomis plaučių ligomis nuo kurių padidėjęs mirtingumas, praneša epa.gov.
„Tokie patys chemikalai gali susidaryti sniege ir rūke. Kartais rūgštinį lietų sukelia pūvanti augalija, kuri išskiria būtent šias chemines medžiagas, tačiau didžiausią žalą lietui padaro žmogaus veikla. Lietų labiausiai užteršia gamyklose deginama anglis ir į orą išmetami automobilio degalai“, - rašo nationalgeographic.com.
Aplinkos apsaugos instituto direktorius Pranas Baltrėnas apibūdino rūgščiojo lietaus susidarymą Lietuvoje ir įvardijo daromą žalą: „Lietuvos krituliai turi įtakos žmogui ir gamtai. Dėl pramonės ir žemės ūkio sieros, azoto oksidai ir anglies monoksidai patenka į orą. Kadangi atmosferoje yra drėgmės, oksidai su vandeniu susijungia – gaunasi rūgštys. Po to kai prasideda lietus, jos krenta ant žemės - teršia dirvožemį, krenta ant žmonių galvų – jie plinka ir apskritai nukenčia daug augalijos ir gyvūnijos.“
Anot P. Baltrėno, nepaisant ir taip didelio taršos kiekio, jo gauname dar ir iš aplinkinių valstybių.
„Anksčiau Lietuvoje buvo kaupiamas lietus dėl itin švarios koncentracijos, o dabar jis niekur nenaudojamas. Vietose, kur pramonės mažiau, cheminių medžiagų lietuje nėra tiek daug, tačiau vėjas lietų dažnai perneša į kitas vietas. Lenkija, Rumunija, Bulgarija labai daug pramonės turinčios valstybės, o dėl pietvakarių vėjo lietus pas mus labai dažnai atkeliauja iš ten. Ta cheminė tarša, kurią gauna Lietuva, turėtų būti kompensuojama, tačiau kažin ar tai įmanoma”, – sakė instituto direktorius
P. Baltrėno teigimu, kai kurie augalai prisitaikę prie kenksmingų kritulių, tačiau jautresniems kyla nemažas pavojus.
„Nuo rūgščiojo lietaus itin nukenčia beržai, klevai, pušys. Galima pastebėti, kad prie kelių stovintys medžiai gelsta. Labiausiai nukenčia jautresni medžiai. Yra tam tikri augalai, kurie sėjami aplinkai pagražinti prie pat autostradų, jiems nieko nenutinka, kadangi jie atsparūs toms cheminėms medžiagoms”, - komentavo P. Baltrėnas
Specialistas įvardija valstybes, kuriose daugiausiai žalos padaro rūgštieji lietūs: „Labiausiai užterštas lietus yra Kinijoje, Amerikoje ir Rusijoje. JAV į aplinką patenka net milijardas du šimtai tūkst. tonų teršalų. Labai daug pramonės dėl to ten labai daug kritulių iškrenta su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis.“
„Šie lietūs itin užteršia telkinius ir paveikia visą vandens ekosistemą, ypač žuvis. Taip pat kenčia ir paukščiai, išskyrus varnas, kurios atsparios“, - pasakojo ekspertas.
Fizikos instituto aplinkotyros skyriaus mokslo daktaras Vidmantas Ulevičius teigia, kad rūgštųjį lietų sukelia ne vien pramoninės gamyklos, tačiau ir pavieniai žmonės.
„Vilniuje buvo viršijama aerozolių ir smalkių tarša. Rudenį matavome organiką ir radome aerozolių daleles ore. Sostinėje ypač dažnai vasarą buvo deginamos šiukšlės. Viskas susideda - pramonė, žmonių netvarkingumas ir būtent tai padidina rūgščiojo lietaus tikimybę“, – sakė V. Ulevičius
Lietuvos hidrometereologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vedėjas Aleksandras Kajutis įsitikinęs, kad toks lietus daugiausiai žalos padaro ūkininkams ir nemano, kad jis galėtų smarkiai pakenkti gamtai ir žmonėms.
„Rūgštusis lietus labiausiai kenkia dirvožemiui, kadangi jį rūgština. Dėl to gali sunkiau dygti augalai, sumažėti derlingumas. Žmonės ne taip dažnai būna po lietumi, o jeigu ir tenka eiti per lietų, paprastai naudoja lietsargius. Nemanau, kad dėl poros nukritusių lašų galėtų kas nors atsitikti. Tokie lietūs turi panašų poveikį kaip žiemą ant kelio pabarstyta druska, kenkianti automobiliams. Žinoma rūgščiojo lietaus neigiama įtaka kur kas mažesnė. Maži rūgščiojo lietaus kiekiai tikrai nekenkia nei gamtai nei žmogui“, – tikino A. Kajutis.
Specialistas teigia, kad rūgštieji lietūs priklauso ne nuo vietovės, o kritulių pasiskirstymo: „Tikrai neišskirčiau, kokių nors Lietuvos regionų pagal lietaus užterštumą. Vyksta globalūs procesai, krituliai pasiskirsto labai įvairiai, nepaisant, kad viename mieste yra daugiau pramonės, vėjas susidariusį užterštą orą gali nunešti į gretimą šalies regioną, o gal net į kitą valstybę.“