Stebėkite tiesioginę transliaciją iš pelėsakalių lizdo

GRYNAS.lt tęsia pernai pradėtą tradiciją ir kartu su Klaipėdos universiteto mokslininkais kviečia stebėti tiesioginę vaizdo transliaciją iš pelėsakalių lizdo. Šiuo metu lizde jau sudėti 3 kiaušiniai, tačiau ornitologas Julius Morkūnas sako, kad jų galima tikėtis ir daugiau – 5-6. Pelėsakalių pora jauniklius perins apie 28 dienas, taigi už gero mėnesio lizde gerokai sumažės vietos, nes čia turės išsitekti pagausėjusi šeimyna.

iaušinius šildo ir patinėlis

J. Morkūno teigimu, dar šį antradienį lizde jau buvo mažiausiai trys kiaušiniai. Tikslų skaičių pasakyti sunku, nes šiuo metu kamera pastatyta tokiu kampu, kad visos paukščių gūžtos nesimato.

„Dabar vis dar vyksta kiaušinių dėjimas ir perėjimas. Šie paukščiai pradeda perėti nuo pirmo arba antro kiaušinio ir po to jaunikliai ritasi kas antrą dieną, nes ir kiaušiniai dedami irgi kas maždaug dvi dienas. Pavyzdžiui, vištos arba gulbės, antys, kol nesudeda visos dėties, perėti nepradeda, o plėšrieji paukščiai nelaukia ir iškart pradeda perėti. Patelei dėti ir perėti kiaušinius padeda patinas, nes jis kartkartėm ją pavaduoja, kol ji būna išskridusi palesti arba pailsėti. Jis perima perėjimą ir šildo kiaušinius, jo pareiga rūpintis savo patele ir atnešti kažkokio grobio. Matome, kad per dieną jis kelis kartus atskrenda su pelėnu ar kitu sugautu graužiku“, - pasakojo ornitologas.

Anot jo, kitą savaitę, ko gero, jau bus pabaigta dėti visa dėtis ir tuomet jaunikliai bus perimi dar apie 28 dienas. Tarp pirmo ir paskutinio jauniklio išsiritimo gali susidaryti 10 dienų skirtumas.

„Galima sakyti, kad už kokio mėnesio jau turėtų būti išsiritę pirmi jaunikliai“, - spėjo J. Morkūnas. Ornitologai skaičiuoja, kad šiemet pelėsakalių pora galėtų sudėti 5-6 kiaušinius, nes tokia tendencija pastebėta pernai ir užpernai.

Nežino, ar pelėsakaliai monogamai

Ornitologai mano, kad lizde, iš kurio vyksta tiesioginė transliacija, peri ta pati pelėsakalių pora, kuri perėjo ten ir pernai bei užpernai. Tačiau tikslių duomenų, ar tikrai tai tie patys paukščiai nėra, nes pelėsakaliai nebuvo sužieduoti.

„Mums sunku pasakyti, ar tai ta pati pora, nes jie nėra žieduoti. Gali būti, kad vienas iš poros narių yra tas pats – patinas arba patelė. Tačiau mes galvojame, kad tai tie patys, nes jie labai drąsiai tą lizdą užėmė, žino, kur kas yra, nesibaimina žmonių, po apačia vaikštančių“, - dėstė pašnekovas. Vis dėlto J. Morkūnas nedrįso teigti, ar pelėsakaliai visą gyvenimą su ta pačia pora peri jauniklius.

„Negalėčiau atsakyti, ar jie monogamai, kaip kokios gulbės ar gandrai, bet didžioji dalis plėšriųjų paukščių išlaiko poras. Kaip yra šiuo atveju – sudėtinga pasakyti. Pavyzdžiui, gandrai gali žiemoti atskirai , patelė grįžta po dviejų savaičių į lizdą – jie būna kartu tik perėjimo metu, o po to ištisus du trečdalius metų net nesusitinka. Pelėsakaliai irgi skrenda žiemoti, tačiau nedrįsčiau pasakyti, ar visada peri su tuo pačiu partneriu“, - kalbėjo ornitologas.

Kamerų paukščiai nepastebi

Pelėsakalių gyvenimas lizde yra filmuojamas nuotoline kamera, todėl paukščiai prie to pripranta kaip prie natūralios aplinkos. Jie net nepastebi, kad kažkas yra kitaip. Tačiau, kaip pabrėžia J. Morkūnas, tam, kad paukščiai jaustųsi saugiai, ramiai, būtina kameros montavimo, visus pasirengimo darbus nudirbti dar prieš paukščiams parskrendant perėti. Taip ir buvo padaryta šiuo atveju.

„Kamera leidžia pačiu neinvaziškiausiu metodu rinkti duomenis apie tų paukščių ekologiją ir kartu leisti kitiems žmonėms stebėti, kad vyksta lizde. Joks kitas metodas to neleistų, tarkime stebint su žiūronais, paukščiai vis tiek matytų, kad kažkas prieina, stebi – o čia, kai kamera yra nejudanti, jie jos neišskiria kaip kokios grėsmės. Tiesiog reikia viską laiku įrengti, prieš pradedant paukščiams pradedant perėjimus, kad nebūtų trukdomas pats veisimosi periodas“, - aiškino J. Morkūnas.

PELĖSAKALIŲ ŠEIMOS GYVENIMĄ GALITE STEBĖTI PASPAUDĘ ŠIĄ NUORODĄ.

Kaip galima būtų patrigubinti pelėsakalių populiaciją?

Pelėsakaliai yra reta ir į Raudonąją knygą įtraukta paukščių rūšis. Lietuvoje didžioji dalis populiacijos peri pajūryje. Skaičiuojama, kad Lietuvoje iš viso gali perėti apie 150-300 pelėsakalių porų.

„Aplink Klaipėdą jų yra pakankamai daug perinčių mieste, įvairių pastatų nišose. Dabar įsibėgėjanti renovacija gali sumažinti jų perėjimo vietas“, - perspėjo ornitologas.

J. Morkūno teigimu, pelėsakaliai nėra ta paukščių rūšis, kuri būtų mokslininkų detaliai ištyrinėta. Kelerius metus vykstanti tiesioginė vieno jų lizdo transliacija ir stebėsena padeda surinkti vertingų duomenų – stebėti elgseną, mitybos įpročius. Studentai, stebėdami šį lizdą, rašo mokslinius darbus ir prisideda prie šios rūšies geresnio pažinimo.

„Kitose šalyse ši rūšis yra labai gerai ištirta – Vakarų Europoje, Skandinavijos šalyse ji žymiai gausesnė. Ten anksčiau kilo stiprios iniciatyvos ir išaugo didelės populiacijos. Pelėsakaliams pasiūlius daugiau tinkamų perėjimui buveinių, jų populiacija galėtų padvigubėti, patrigubėti Lietuvoje ir taip būtų kompensuojamos dėl renovacijos prarastos buveinės“, - sakė J. Morkūnas.

Tiesioginė pelėsakalių gyvenimo transliacija vykdoma iš inkilo, kuris iškeltas Klaipėdos universiteto teritorijoje. Iš viso Klaipėdos regione yra iškelta apie 14 inkilų.

Transliaciją planuojama vykdyti iki maždaug liepos vidurio, nes būtent tuomet jaunikliai pakankamai sutvirtės ir paliks šeimos gūžtą.

GRYNAS.lt dėkoja Klaipėdos universitetui už galimybę transliuoti pelėsakalių gyvenimą tiesiogiai.