Žemdirbiai bei miškininkai skambina pavojaus varpais – bebrai žudo miškus, pasėlius ir pievas. Ūkininkai patiria nemažai nuostolių, kai pastatę užtvankas ir užtvindę nemažus plotus bebrai sukelia dirvos pelkėjimą bei medžių žūtį.
GRYNAS.lt aiškinasi, kaip šalies mastu kovojama su bebrais ir kokias priemones gali taikyti paprastas žmogus, norintis apginti savo medžius nuo šių gyvūnų.
Už bebrų padarytą žalą atsako medžiotojai
Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Valdas Vaičiūnas teigė, kad jam problema yra gerai žinoma.
Anot jo, kovai su bebrais reikia pasitelkti kelias priemones: „Užtvankų griovimas yra vienas iš efektyviausių būdų. Yra tvarka, kad įvertinamos bebravietės. Perspektyvios bebravietės, kur bebrai gyveno nuo seno ir jie ten nedaro ypatingos žalos užpelkėjusiuose miškuose arba nedaro žalos pasėliams, melioracijos įrenginiams - ten tikslo reguliuoti jų populiaciją nėra. Bet kada bebrai užtvenkia melioracijos griovius, pasėlius ar miškų didesnes teritorijas, natūralu, kad jų kiekį reikia reguliuoti. Ir užtvankų griovimas derinant su leistina pagal taisykles medžiokle, naudojant spąstus ir atitinkamus šunis, yra pats efektyviausias būdas.“
Yra būdų, padėsiančių apsisaugoti
Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas medžioklei Eugenijus Tijušas teigė, kad yra būdų, kaip gyventojai gali apsisaugoti nuo bebrų padarytos žalos.
Anot jo, įvertinus dabartinį bebrų gausumą, pats efektyviausias būdas yra jų skaičiaus reguliavimas arba, kitaip pasakius, medžiojimas visomis leistinomis priemonėmis ir nustatytu terminu, kuris tikrai yra ilgas - nuo rugpjūčio 1 dienos iki balandžio 15 dienos.
„Bet ten, kur yra galimybė, žemės savininkai galėtų ieškoti ir kitų sprendimo būdų. Yra Lietuvoje ir nežinomos, ir nenaudojamas labai efektyvios priemonės. Galima apsaugoti tuos želdinius, kurie yra vertingi. Tai paprasta ir nesudėtinga: tiesiog elementarus aprišimas jų su viela. Yra ir kita, sudėtingesnė ir brangesnė priemonė – vandens lygio reguliavimas. Problemų kelia aukštas vandens lygis, bebras neturi saiko, jeigu jam leidžia gamtinės sąlygos, jis stato užtvanką, bet tiek vandens jam tikrai nereikia. Jis dažnai gali sėkmingai gyventi esant pusei to vandens lygio. Yra techninės priemonės, įstatant į užtvanką specialios konstrukcijos vamzdį su specialia apsauga, kad nebūtų užkimštas. Ir jis nustato tokį vandens lygį, kuris netrukdo savininkui ir sudaro puikias sąlygas gyventi bebrui“, - teigė E. Tijušas.
Bebrų medžioklė – sunkus darbas
Medžiotojas pripažįsta, kad bebrų medžioklė nėra lengvas malonumas, o greičiau sudėtingas darbas.
Bebrų medžioklės sąlygos labai priklauso ir nuo sezono: „Tą gyvūną sumedžioti nėra lengva, nors tai viso labo tik graužikas. Ypač vasaros laikotarpiu tam nepaprastai trukdo suvešėjusi augmenija. Pavasaris sezonas yra efektyvesnis ir išnaudojamas medžiotojų. Yra įvairūs būdai, tarkime, gaudymas su spąstais, bet jis yra sunkus ir kruopštus, ir daug laiko reikalaujantis. Medžioji ne tik dėl malonumo, o dėl prievolės, kad reikia juos išmedžioti ir gresia žalos atlyginimas. Todėl dažnai tai virsta nebe pomėgiu, o kažkokia prievole, darbu, kuris tikrai nėra lengvas.“
Mano, kad užtvankų ardymas neefektyvus
Gamtininkas, Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcijos vyr. specialistas Mindaugas Vaznonis teigia, kad bebrų populiacija dabar stabilizavosi dėl medžioklės.
Anot jo, bebrų populiacija dabar stabilizavosi, nes medžioklės yra tikrai populiarios ir daug kas tuo užsiima. Tose teritorijose, kur bebrai yra intensyviai medžiojami, jie jaučia, kad nėra saugu ir pasitraukia į miestų pakraščius ar į parkus, kur yra ne medžioklės teritorijos ir jie jaučia, kad ten yra ramiau. Gal dėl to ir kyla ta didesnė priešprieša tarp šių gyvūnų ir žmonių.
Paklaustas, kaip žmonėms nuo bebrų apginti savo medžius, gamtininkas teigė, kad yra labai paprastas būdas. Reikia metro aukščio metalinį tinklą aplink medelius aprišti, kad bebras nepasiektų ir jis metalinio tinklo nepragrauš, o medžiai liks sveiki, tačiau yra kita problema: „Jeigu sodyba prie pat vandens telkinio, jie kasa urvus ir jie kada nors įgriūna, tuomet jie vaizdą gadina, reikia juos kažkaip užpylinėti, nežinau, kaip nuo šito apsisaugoti.“
Kovoja ir išradingesnėmis priemonėmis
Daug kas žino įprastas kovos su bebrais priemones – medelius užtverti tinklu, tačiau yra žmonių, kurie į kovą su šiais graužikais stoja ir išradingesnėmis priemonėmis.
Yra ir dar originalesnių priemonių. Yra manančių, kad apsaugai nuo bebrų tinka vienas neįprastas mišinys. Jo receptas paprastas: skystas molis sumaišytas su šuns išmatomis. Šį metodą išbandęs vienas ūkininkas tikino, kad jis veiksmingas.
Pasigamintą skystą masę kas porą savaičių reikėtų tepti bebrų atakuojamus medžius. „Tas kvapas gyvūnui nepatinka, todėl prie medžio jis nesiartina. Tačiau kvapas palengva silpnėja, o kai jo nelieka, vien molis neapsaugo. Tada reikia kamieną nutepti vėl“, - yra sakęs S. Paltanavičius.
Tačiau šiuo darbu visus metus užsiimti netektų. Vasarą teplioti medžių nereikia, nes šiuo metu bebrai medžių negraužia. Dar kiti teigė, kad mišiniui galima naudoti plėšrūnų - vilkų ar lūšių - ekskrementus.