Stintų vis mažiau
Buvęs Priekrantės verslinės ir rekreacinės žuvininkystės asociacijos pirmininkas ir jau 20 metų žvejys Viktoras Butavičius sako, kad stintų, kaip ir daugelio kitų žuvų, ištekliai sparčiai mažėja ir ateis diena, kai jas gaudyti teks uždrausti.
„Jei norim, kad šios žuvys išliktų, reikia leisti joms išneršti nors vieną sezoną, bet jeigu tinklo akytumas 16–17 mm, tai šita žuvis dar neneršus yra, nepalikus palikuonių. Mes 18–19 mm akytumo tinklais gaudydavom. Jinai praeina, išneršia ir palieka palikuonis. Bet dabar su 18–19 mm akutėm jau nieko nebepagauna, nes labai mažai likę tos stintos ir ta nedidelė“, – sako jis.
Anot pašnekovo, situacija su žuvimis primena užburtą ratą – jei nori pagauti stintų, turi naudoti tinklą mažesnėmis akutėmis, bet tuomet pagauni dar neišneršusias žuvis ir jų populiacija toliau mažėja. „Kerti šaką, ant kurios sėdi“, – tikina jis.
„Reikėjo seniai visus tralus uždrausti. Rankom kai patraukia, tai nieko labai blogo nepadaro, bet kai mariose nerštavietėse traukia pusės kilometro tralu, tai ir viskas. Kai žvejojau 1990–1992 metais, 15–20 tonų būdavo vienas traukimas. Dabar tiek nebeištraukia, 10 kartų reikia sumažinti. Reikia uždaryt nerštavietes ir tą gaudymą. Ten tinklaičiais mariose neišgaudysi po ledu, bet kai nueina ledas, jas traukia tralais, tada yra kitas dalykas. Stintos žvejojamos visoje jūroje, pakrantėje, ir pas latvius būna, ir pas mus, link Karaliaučiaus, Juodkrantėje pakrantėje – visur. Ir ten tinklus stato“, – kalba žvejys.
Anot jo, stintos pasirodė gruodžio pradžioje, tačiau neseniai kalbinti žvejai pasakojo traukę tuščius tinklus.
Jis priduria, kad skaniausia stinta yra sugauta jūroje. „Jau pačiose Kuršių mariose stinta būna nebe ta, nekokybiška mėsa, nes ji jau išsekusi, viską atidavusi ikrams. Mariose ji dar ir gauna gėlo vandens, suprastėja“, – komentuoja žvejys.
Atplaukia kas 4 metus
Kuršių mariose dažnai žvejojantis Rokas įsitikinęs, kad stintų šį sezoną yra mažiau, nes ne tie metai. Anot jo, gausesni jų būriai pasirodo kas ketverius metus.
„Iš mano patirties didžiausi stintų užėjimai būna kas 4 metus. Tą jau nuo vaikystės žinojom. Pernai buvo išvis mažai, o prieš tai buvo labai geri metai. Šiais metais jų truputį daugiau, tik jos vėluoja, dabar tik ateina didesni kiekiai. Stintų sezonas jau nuo spalio prasideda, o pasirodė šiemet jų daugiau tik po Naujųjų“, – tikina žvejys.
Anot jo, nuo krantinės dabar daug stintų žvejai nepagauna, dažniausiai žvejoja iš valčių.
„Plukdo kiti arba patys plaukia su valtimis, leidžia šviesas į vandenį ir gaudo čia, uoste, prie dujų terminalo arba farvaterio. Per vieną išplaukimą būna 2–4 kg pagauna Kuršių mariose. Stintos eina iš jūros į marias, tada lenda į upes: Skirvytę, Atmatą, Miniją. Ten neršia, o apie liepos vidurį–rugpjūčio pradžioje grįžta. Su žuvimi daug kas priklauso nuo orų“, – sako žvejys.
Roko teigimu, kadangi stintų gausesni būriai pasirodo kas 4 metus, daugiausiai jų tikimasi sulaukti 2024-aisiais.
Jo manymu, stintų populiacija nemažėja, nebent įtakos turi vėjai, kurie nepasuka jų link pajūrio. Stinta, nors ir labai populiari Lietuvoje, žvejo teigimu, nėra laikoma vertinga žuvimi.
Kaina priklauso nuo kiekio
Žvejys V. Butavičius sako, kad nors ir stintų mažai, tradicinei jų šventei prigaudyti turėtų pavykti: „Po 100–200 kg jei pagauna, tai ir užtenka. Tik nežinau, ar tiek pagaus. Po 40–50 kg traukia dabar. Būdavo į tinkliuką iki pusės tonos pagaudavo, kai pradėjo žvejoti. Ten dviese po 4 valandas prie vieno tinklo praleisdavo, kol viską išimdavo.“
Žvejys tikina, kad stintų kaina auga priklausomai nuo to, koks sezonas.
„Litais po 50 centų, po litą būdavo kilogramas. Dabar kilogramas – 8–10 eurų. Pernai viena kepta stinta buvo gal vienas euras. Šiemet, matyt, bus panašiai. Per daug kainų užsikelti irgi negali, nieks nepirks“, – svarsto pašnekovas.
Iš tiesų stintų kainos šiemet ne ką mažesnės. Klaipėdoje už didesnių žuvų kilogramą sausio pradžioje buvo prašoma 9,99 euro, mažesnių stintų – 7,99 euro. O štai prieš Naujuosius už kilogramą agurkais kvepiančių žuvų pardavėjai prašė 7 eurų. Juodkrantėje kilogramas stintų kainuoja 7,50 euro.
Prašo nepamiršti taisyklių
Aplinkosaugininkai primena, kad žvejojant stintas privaloma turėti žvejo mėgėjo bilietą, taip pat žvejai su savimi gali būti pasiėmę ne daugiau kaip 4 įrankius ir ne daugiau kaip 12 kabliukų.
„Jei į žvejybą atėjote su viena meškere, ant jos galite kabinti 12 kabliukų. Jei atsinešėte 2 meškeres – po 6 kabliukus, jeigu 3 meškeres – po 4 kabliukus, jei 4 – po 3 kabliukus ant kiekvienos meškerės. Taip pat, noriu atkreipti dėmesį, kad sužvejotų stintų kiekis yra neribojamas, tačiau žvejai turi nepamiršti, jeigu žvejojama ne nuo ledo, visas kitas pagautas žuvis, išskyrus stintas ir plekšnes, turite nedelsiant paleisti atgal į tą patį vandens telkinį“, – apie pagrindines taisykles Aplinkos apsaugos departamento pranešime spaudai yra teigęs Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas.
Jis taip pat priminė, kad 5 metrų spinduliu nuo žvejybos vietos turi būti surinktos ir į konteinerius išmestos visos komunalinės atliekos.
Nesilaikant Mėgėjų žvejybos taisyklių žvejai gali būti baudžiami. Pavyzdžiui, jei naudojama daugiau kabliukų nei leidžiama, žvejui gresia bauda iki 60 eurų, o jeigu jis turi draudžiamą, ne mėgėjų žūklės įrankį (statomą tinklą, tinklinį ekraną ar didesnį nei 1 metro skersmens tinklinį samtelį) – nuo 120 iki 300 eurų. Tokiais atvejais konfiskuojami ir draudžiami žvejybos įrankiai.