Norima apsaugoti
Kadaise stumbrai buvo paplitę visoje Pietų ir Vidurio Europoje, taip pat ir Lietuvoje. Šiandien šią rūšį bandoma atkurti, todėl vykdomi įvairūs jų apsaugos projektai. Pavyzdžiui, įrengiami įvairūs ženklai, statomi atitvarai, padedantys juos sulaikyti nuo kelių. Dalies stumbrų perkėlimas į Dzūkiją, netoli Zervynų kaimo, taip pat, tikimasi, prisidės prie rūšies išsaugojimo.
Kadangi Dzūkijos miškuose klaidžioja jauni iš kaimyninių šalių atklydę patinai, iš Vidurio Lietuvos ten gabenti norima daugiausiai pateles. Šiems susiporavus, tikimasi susilaukti sveikesnių ir gyvybingesnių palikuonių.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialisto Ryto Papšio, dirbančio prie projekto „Stumbrų apsaugos priemonių įgyvendinimas“, teigimu, Panevėžio ir Kėdainių apylinkėse šiuo metu yra apie 250 stumbrų ir dėl tokios gausos jie dažniausiai kryžminasi tarpusavyje.
„Kai dauginasi labai giminingi stumbrai, vyksta imbrydingas ir kyla grėsmė rūšiai. Iš jų paėmus motininę bandą ir išvežus į Dzūkiją, kur iš Baltarusijos ir Lenkijos ateina patinų, leistume jiems natūraliai susikryžminti. Žvėrys neturi valstybinių sienų, todėl laisvai klajoja ir randa vieni kitus“, - teigia jis.
12 stumbrų jau būtų buvę galima išgabenti į naujus namus, mat sausį tiek jų jau buvo patekę į stacionarią gaudyklę. Tačiau kadangi aptvaro dar nėra, 3 iš sugautų stumbrų buvo išvežti į Žemaitijoje esantį „Žvėrinčių“, o likę – paleisti į laisvę toliau ganytis. Žvėrinčiuje stumbrai laikomi perlaikymo aptvaruose iki dienos, kai galės keliauti į namus Dzūkijoje.
Dalį stumbrų išgabenus į Dzūkijos nacionalinį parką, Vidurio Lietuvoje šių žvėrių populiacija turėtų gerokai sumažėti.
R. Papšio teigimu, Kėdainių rajone turėtų likti iki100, o Panevėžio apylinkėse iki30 stumbrų. Anot jo, stumbrais domisi ir specialistai iš užsienio šalių, norintys jais mainytis. O ir patys žvėrys klajoja laisvai, todėl pasitaiko, kad jauni patinai tiesiog išeina ir negrįžta. Visos šios aplinkybės turi įtakos ir bendram jų skaičiui, kuris kinta.
Bus lengviau kontroliuoti
Stumbrai – stambūs žvėrys, dažnai sveriantys apie toną. Ir nors kontakto su žmogumi jie vengia, kartais ieškodami maisto patraukia ir į ūkininkų valdas, neretai išmindo pasėlius. Dėl šių priežasčių kyla įvairių nesutarimų.
Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Eimutis Gudelevičius sako, kad stumbrų perkėlimas į Dzūkiją, kur nėra dirbamų plotų, ir laikymas pusiau laisvės sąlygomis leis juos lengviau kontroliuoti ir tą žalą sumažinti: „Nesiekiame, kad jie grįžtų atgal į rajonus, kuriuose vystomas žemės ūkis. Stumbryno vieta gerai parinkta, greta yra upių slėniai, bus ganymosi plotai“.
Kai kurie žmonės išreiškė nepasitenkinimą, kam stumbrai bus keliami į aptvarą, ar negalima jų iškart paleisti į laisvę. Tačiau E. Gudelevičiaus teigimu, be aptvarų nebūtų įmanoma suformuoti bandos, be to, reikia įvertinti ir jų būklę.
„Aptvarai padeda suformuoti bandos struktūrą, nes vedlė turi būti patelė. Jie reikalingi ir tam, kad būtų galima įvertinti, ar žvėrys sveiki, ar galime juos paleisti, nes jie taip pat serga, pavyzdžiui, tuberkulioze, kitomis ligomis. Jei stumbrai bus atvežti ir tiesiog paleisti, jie gali ir nuklysti nežinia kur“, - tikina jis.
Vyr. specialistas R. Papšys sako, kad ši žiema yra geras pavyzdys kaip stumbrus galima valdyti naudojant šėryklas. Būtent šėryklos šiuos žvėris sulaiko nuo didesnės migracijos į laukus, kur šie ieškosi ko užkąsti, tad ūkininkai patiria mažiau žalos.
„Reikia, kad jie priprastų prie naujos vietos, pamatytų, kur gali pasimaitinti ir kai juos išleisime yra labai didelė tikimybė, kad jie bado metu sugrįš. Tai yra vadinama pusiau laisva stumbrų banda. Jie vaikšto laisvai, bet bado metu galime juos susivilioti prie šėryklų, kur jie gali paėsti ir taip išgyventi“, - apie stumbrų perkėlimą kalbėjo pašnekovas.
Vežti galima tik žiemą
Dzūkijos nacionalinio parko direktorius E. Gudelevičius sako, kad kai projektas nutrūko, jau buvo paskelbti pirkimai aptvarams įrengti, taigi nuo šio klausimo ir planuojama pradėti artimiausiu metu. Taip pat bus perkama technika, reikalinga gaminti pašarui iš greta stumbryno esančių pievų.
„Planuojama, kad 100 ha teritorijoje bus įrengti 3 aptvarai stumbrams, taip pat izoliatorius, gaudymo takai, automatiniai vartai, kita infrastruktūra. Formuojant bandą reikia ir perstumdyti žvėris, atskirti patinus, todėl reikia ne vieno aptvaro. Stengsimės pirmiausia įrengti vieną pagrindinį aptvarą ir izoliatorių, kur bus galima paleisti stumbrus, o paraleliai vyks likę darbai“, – pasakojo jis.
Anot jo, aptvarams įrengti skirtas laikas - 14 mėnesių ir viskas priklausys nuo to, kaip sklandžiai vyks darbai: „Tikimės, kad kitą vasarą jau bus visiškai įrengtas aptvaras ir tuomet žiemą galėsime pradėti pervežinėti stumbrus“.