Nežinojo, ar reikia pagalbos
Panevėžio rajone lankęsis vilnietis Mindaugas negiliame, vieno žiedo, šulinyje pamatė jam nežinomą roplį. Kai kas siūlė jį kuo greičiau ištraukti, bet galiausiai žmonės nusprendė padėti šakų, kad gyvūnas pats galėtų išsikapanoti, jei norės.
Žmonės svarstė, kad galbūt šis roplys specialiai susirado šulinį, kad karštą dieną galėtų atsivėsinti. Ir dėl to jie nesiryžo jo trukdyti. Tačiau praėjus maždaug savaitei gyvūnas vis dar buvo šulinyje ir žmonės nutarė jį iškelti. Pasiekęs sausumą gyvūnas buvo judrus ir greitai pasislėpė miško paklotėje.
Vis dėlto gyventojams liko neaišku, kas tai per gyvūnas. Be to, jie norėjo sužinoti, galbūt roplį iš šulinio reikėjo ištraukti greičiau.
Pats į šulinį būtų nešliaužęs
Pamatęs GRYNAS.lt skaitytojo padarytas nuotraukas gamtininkas Deividas Makavičius teigė, kad tai yra trapusis gluodenas (Anguis fragilis).
Jis sakė, kad greičiausiai gyvūnas į šulinį įkrito netyčia ir jį reikėjo ištraukti ilgai nelaukiant.
Tokios pačios pozicijos laikėsi ir ropliais besidominti gamtininkė Jolita Pretkutė. Ji taip pat teigė, kad gluodenas į šulinį specialiai tikrai būtų nešliaužęs.
Ji aiškino, kad šie gyvūnai Lietuvoje nėra reti ir žmogui jie jokios grėsmės nekelia. Todėl be jokios baimės gyvūnui tokiose situacijose reikia padėti. Be to, gamtininkė tikino, kad lygiai taip pat padėti reikėtų ir Lietuvoje gyvenančioms gyvatėms.
Tačiau čia pat ji pastebėjo, kad dažnai žmonės roplių bijo ir nuo jų traukiasi, o kai kas ryžtasi juos netgi žaloti.
GRYNAS.lt primena, kad trapusis gluodenas pagal išvaizdą primena gyvatę, todėl Lietuvoje dar vadinamas geležine gyvate, varine gyvate. Jo k-nas 35-45 cm ilgio, panašus į gyvatę, bet nuo jos skiriasi šiais požymiais: akių vokai judantys, uodega ilga ir lengvai nulūžta, galūnės išnykusios, odą keičia lopais, o ne neriasi kaip gyvatės. Kūno viršus padengtas lygiais, vienas kito neperdengiančiais apvaliais žvynais, sidabriškai pilkas, augant pasidaro juosvai rusvas ar pilkas, bronzinio atspalvio, pilvas ir šonai šviesesnės spalvos. Patelėms išilgai nugaros eina dvi ištisinės juodos juostelės, patinams – tamsiai rudų dėmėlių eilės. Galva neryški. Gluodenai (dažniausiai patinėliai), kurie gyvena vandens pakrantėse ar salose, ant kūno turi melsvas dėmes. Dėmės atsiranda ne iškart, o apie 3 gyvenimo metus. Svoris iki 1 kg. Tai vieni ilgiausiai gyvenančių driežų. Gluodeno gyvenimo trukmė iki 9-12 metų.
Gluodenas gyvena spygliuočių ir lapuočių miškuose, miško aikštelėse, kirtavietėse, paprastai pasislėpęs po lapais ar šakomis. Kartais randamas soduose, krūmais apaugusių upių ir upelių slėniuose. Žiemoja graužikų urvuose, plyšiuose po medžių kelmais.