„Šiandien vedžiodama savo šunį Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje aptikau nedidelį kauburėlį su nutirpusiu sniegu ir savo akimis negalėjau patikėti, jog buvo pridygę žibučių! Pavasaris niekur jau nepabėgs!“, – rašo skaitytoja Gintarė.
Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato direkcija praneša, kad ant Trijų Kryžių kalno taip pat jau galima rasti žibuoklių.
Panašu, kad pavasaris jau atėjo.
Pasidalinkite savo pirmųjų žibuoklių nuotraukomis su kitas. Nuotraukas siųskite grynas@grynas.lt.
Faktai
Triskiautė žibuoklė (Hepatica nobilis) – vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos, žibuoklių (Hepatica) genties augalas. Dar vadinamas žibute, žibuole, kepenų žolėle ir kt. Tai vienintel4 Lietuvoje auganti žibuoklių genties gėlė.
Daugiametis, apie 5-25 cm aukščio žolinis augalas, turintis trumpą šakniastiebį ir ilgais minkštais lapeliais apaugusį stiebą. Lapkočiai ilgi, apaugę ilgais švelniais plaukeliais; lakštai triskiaučiai, su širdiškais arba inkstiškais pagrindais ir plačiomis lygiakraštėmis skiautėmis. Lapų viršutinė pusė žalia, neplaukuota, o apatinė – violetinio atspalvio, ilgais, minkštais, šilkiškais plaukeliais.
Pamatiniai lapai žiemojantys. Žiedai pavieniai, vainiklapiai 6-7, kurie melsvai violetiniai, išorinėje pusėje šviesesni. Nektarinių nėra, kuokelių daug, kurie su baltais ar rausvais koteliais ir beveik baltomis dulkinėmis. Vaisiai pailgi, plaukuoti, su snapeliu.
Žydi balandžio – gegužės mėn. Sėklas platina skruzdėlės. Auga lapuočių, mišriuose ir spygliuočių miškuose, pamiškėse.
Vaistams vartojama žolė, lapai ir žiedai. Lapai pjaunami tik jauni, be lapkočių, augalams peržydėjus, žiedai – žydėjimo pradžioje.
Lapuose yra glikozido hepatrilobino, ranunkulino, protoanemonino, rauginių, mineralinių medžiagų, cukraus, saponinų.
Auginamas darželiuose kaip dekoratyvinis augalas; yra išvestų dekoratyvinių formų. Nuodingas .