Sustabdyta akimirka: dėl žuvies galvos erelis gentainį murkdo mariose

Jau daug metų paukščius stebintis ir fotografuojantis ornitologas Marius Čepulis Kuršių mariose įamžino įspūdingą reginį: dėl žuvies galvos jūrinis erelis kaunasi su savo gentainiu. Tačiau, M. Čepulio teigimu, tokia jau šių didingų paukščių prigimtis – aplink gali būti pilna žuvies, bet jie pirmiausia bandys išplėšti grobį iš kito erelio nagų.

Jūrinius erelius sunku ne pastebėti, bet nufotografuoti

Jūriniais ereliais susidomėjęs gamtos fotografas Marius Čepulis GRYNAS.lt teigė, kad pats tinkamiausias metas šių paukščių stebėjimui – pavasarinė migracija. Tiesa, juos galima stebėti ir rudenį, kai nuleidžiami žuvininkystės ūkių tvenkiniai. Pasak pašnekovo, pamatyti šiuos didingus paukščius nėra sudėtinga, nes jų populiacija Lietuvoje stabiliai auga.

Anot jo, vos tik mariose atsiranda properšos, prie jų jau galima tikėtis sutikti erelių, tykančių žuvų. Arba užtenka pakelti akis į viršų –  jie tupi pamario medžiuose.

Pavasarį, prasidėjus vandens paukščių migracijai, ereliai medžioja ne tik žuvis, bet ir antis bei žąsis. M. Čepulis sako, kad kai kada vienoje vietoje galima pamatyti net 15 it kelmai tupinčių šių didingų paukščių.

Nors pastebėti jūrinius erelius ir nėra sunku, tačiau išlikti nepastebėtam, kad galėtum juos nufotografuoti, yra žymiai sunkiau – šie paukščiai labai atsargūs. Kaip sakė fotografas, jei važiuosite mašina ir netoliese bus medyje įsitaisęs erelis, jis gali į tai nekreipti dėmesio, bet jei tik nutarsite išlipti – iš karto būsite pastebėti ir paukštis pasitrauks. Todėl norint erelį iš arti nufotografuoti, būtina spėlptuvė. Tačiau ir tai ne visada padeda, nes bet koks aplinkos pasikeitimas paukščiui sukelia įtarimą ir jis gali dienų dienas sukiotis aplink, tačiau nesiartinti.

„Į slėptuvę reikia lįsti dar sutemus (ereliai pradeda skraidyti prieš švintant). Joje tenka pragulėti iki 10 valandų. O privilioti jūrinius erelius lengviausia jų pagrindiniu maistu – žuvimi. Aš tiesiog perku parduotuvėje karpių, lašišų galvas ir pamėtau priešais slėptuvę. Mano slėptuvė – užmaskuota vienvietė gulima palapinė. Labai retai ereliai atsisako tokio skanėsto. Tačiau pasitaikydavo, kad ir visą mėnesį nesisekdavo jų prisikviesti“, - patirtimi dalijosi vyras.

Neįtikėtinai drąsios varnos

Kovo pradžioje laimę išmėginti pašnekovas nusprendė marių pakrantėje, netoli Kintų. Vienoje vietoje dar buvo likę aptrupėjusio plono ledo ir kaip tik ant jo fotografas, numetęs kelias žuvų galvas, įlindo į slėptuvę laukti atskrendančių paukščių. Tačiau pirmiausia pasirodė varnos ir kirai. Jie yra pagrindiniai erelių šaukliai. Ereliai visada stebi paukščių susibūrimus ir jei jau pamato varnas ar kirus kažką lesant, tuoj pat prisistato. O varnos savo ruožtu irgi daug aktyviau pradeda maitintis, jei šalia yra erelis.

„Kartais atrodo, kad varnoms visai nerūpi ta žuvis, kol jos nepaima erelis, o jau tada prasideda... Kelios varnos apstoja plėšrūną ir ta, kuri iš galo, bando tampyti erelio uodegą ar sparno plunksnas. O priekinės tuo metu bando nugvelbti kąsnelį, kol erelis sukasi į jo skriaudėją“, - pasakojo M. Čepulis.

Tąkart fotografui pavyko įamžinti tikrą dramą – ereliai susipešė dėl žuvies. Pašnekovo teigimu, tokia jau šių paukščių prigimtis – juos labiausiai domina tai, kas yra kito erelio naguose.

„Jei erelis pasigavęs doroja kokį nors grobį, tai kitas erelis atskridęs stengsis jį atimti, nors šalia gali gulėti ir daugiau maisto. Atskridęs suaugęs erelis pradėjo doroti žuvies liekanas. Tuoj pat prisistatė antras ir nuvijo pirmąjį. Nuvytasis susirado kitą žuvį, tačiau atskrido dar vienas erelis ir vėl nuginė nelaimėlį. Ir dar taip smarkiai, kad pastarasis nuslydo į vandenį. Po to vargšelis dar puolė ginti savo teisių, bet žuvis jau buvo atvykėlio naguose ir vargšas erelis liko be nieko. Tiesa, jam dar kartą teko išsimaudyti, mat priėjęs prie ledo krašto atsigerti paukštis įlūžo“, - pasakojo fotografas.

Išgelbėtas paukštis sugrįžo ne vienas

Taip pat jis atskleidė, kad per dvi dienas prie jo slėptuvės apsilankė maždaug 14 įvairaus amžiaus jūrinių erelių. Iš jų šeši buvo sužieduoti. Vienas žieduotas Latvijoje, kiti – Lietuvoje. Tačiau M. Čepulis teigė, kad vieno erelio istorija labai įdomi.

M. Čepulis

Kartais atrodo, kad varnoms visai nerūpi ta žuvis, kol jos nepaima erelis, o jau tada prasideda... Kelios varnos apstoja plėšrūną ir ta, kuri iš galo, bando tampyti erelio uodegą ar sparno plunksnas. O priekinės tuo metu bando nugvelbti kąsnelį, kol erelis sukasi į jo skriaudėją.

„Šį nusilpusį paukštį 2010 m. suradęs Mindaugas Mačiulis jį išgelbėjo ir sužiedavo. Ir dabar, po 4 metų, jau suaugęs gražus paukštis atskrido pasirodyti su savo pora. Kodėl manau, kad su pora? Todėl, kad jie labai gražiai pasidalino maistu, nevarė vienas kito ir net nesišiaušė, kaip daro kiti ereliai, sutikę konkurentą. Pirma pavalgė vienas, o kitas kantriai laukė už nugaros. Tada priėjo, atsargiai paėmė likučius ir nusinešė. Jau 4 metus fotografuoju erelius, bet tokio gražaus elgesio nesu pastebėjęs“, - sakė fotografas.

Jis sakė, kad šiuo metu pamaryje galima sutikti ne tik jūrinių erelių, bet ir daugybę kitų paukščių. Kaip tik todėl fotografas kviečia nesnausti namuose, o važiuoti pasigrožėti pavasariu alsuojančia gamta.

„Atvažiuokit į Nemuno deltą, Ventės ragą. Dabar ten pats gražiausias metas – tūkstančiai gulbių, ančių ir žąsų. Gal pasiseks ir pamatysit, kaip prasklendžia išskėtęs pirštuotus sparnus marių šeimininkas jūrinis erelis, o gal net išgirsit jo nuostabų kleketavimą“, - kvietė vyras.

Daugiau nuotraukų ir įspūdžių iš paukščių bei žvėrių gyvenimo galite rasti fotografo socialinio tinklo „Facebook“ profilyje „Čepulio fotoklajonės“.