Vyksta masinis rūšių nykimas
„Šis „Raudonojo sąrašo“ atnaujinimas atskleidžia ne vieną laukinių gyvūnų saugotojų sėkmę – visi turime iš to pasimokyti, - sakė Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos (angl. International Union for the Conservation of Nature, IUCN) direktorė Jane Smart.
„Raudonajame sąraše“ šiuo metu yra apie 71,5 tūkst. rūšių, įskaitant visus žinduolius, paukščius ir varliagyvius. Taip pat įvertinta apie pusės visų žinomų roplių ir trečdalio žuvų rūšių būklė, tačiau tik nedidelė dalis bestuburių, augalų ir grybų pateko į sąrašą.
Į naujausiąjį leidimą įtraukta ir 1 tūkst. naujų organizmų. Bent trečdaliui iš tų rūšių, apie kurias turima pakankamai informacijos, jog būtų įvertinta jų būklė, gresia išnykimas.
Dėl žmonių veiklos sparčiai nyksta buveinės, brakonieriaujama ir plinta invazinės rūšys, ypač įvairūs plėšrūnai. Dėl šių ir kitų priežasčių mokslininkai dabartinę situaciją įvardina kaip masinį rūšių nykimą – paskutinis toks reiškinys Žemėje vyko prieš 65 mln. metų, kai išnyko dinozaurai.
Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija bando praskaidrinti liūdną statistiką sėkmės istorijomis. Žemiau pateikiamame sąraše – penki gyvūnai susilaukę daugiausiai dėmesio atnaujintame „Raudonajame sąraše“.
Okapijų (lot. Okapia johnstoni), dar kartais vadinamų miško žirafomis, padėtis Afrikoje šiuo metu yra labai bloga. Rūšis „Raudonajame sąraše“ įvardijama kaip „Nykstanti“.
Okapija pasižymi grabščiu mėlynu liežuviu ir į zebro panašiais dryžiais ant kojų. Gyvūnas yra laikomas Kongo Demokratinės Respublikos simboliu ir puošia šalies banknotus. Tačiau tokia pagarba nykstančios rūšies saugoti neskatina. Kongo Demokratinėje Respublikoje jau du dešimtmečius nesiliauja neramumai. Okapijų gyvenami miškai yra valdomi kariuomenės, o dėl kirtimų šių miškų teritorija sparčiai traukiasi.
Dabar šie baikštūs gyvūnai sutinkami ypač retai. Okapijos yra žudomos dėl mėsos ir odos, be to jų gyvenamoje teritorijoje gausu ginkluotų dramblių brakonierių bei nelegalių kalnakasių. Visa tai labai apsunkina aplinkosaugininkų darbą. Tačiau per pastaruosius keletą mėnesių padėtis okapijų gyvenamoje teritorijoje ėmė normalizuotis, todėl tikimasi, jog vis tik pavyks šį neįprastą gyvūną išsaugoti.
2. Kietaodis vėžlys: viena populiacija auga, kita mažėja
Kietaodžiai vėžliai (lot. Dermochelys coriacea) yra didžiausi šiuo metu gyvenantys vėžliai – jie gali sverti nuo 250 iki 700 kg. Šių vėžlių buvo žymiai sumažėję, nes jų paplūdimiuose padėtus kiaušinius yra lengva susirinkti, be to daug suaugusių vėžlių nuskęsdavo įsipainioję į žvejų tinklus.
Dėl išaugusios paplūdimių apsaugos ir vietos bendruomenių įtraukimo į šią veiklą, Atlanto vandenyno populiacija per paskutinius dvejus metus padvigubėjo. Kita vertus, šių vėžlių Ramiojo vandenyno populiacija vis dar traukiasi.
Be paplūdimių, kur vėžliai traukia dėti kiaušinių, apsaugos, prie išaugusio vėžlių skaičiaus prisidėjo griežtesnis žvejybos ir žvejybos įrangos reglamentavimas.
3. Baltasparnė pūkinė vištelė: liko mažiau nei tūkstantis individų
Baltasparnė pūkinė vištelė (lot. Sarothrura ayresi) yra viena iš 200 paukščių rūšių, kurios „Raudonajame sąraše“ įvardijamos kaip „Grėsmingai nykstančios“. Šis mažas, balandžio dydžio paukštis gyvena Etiopijos, Zimbabvės ir Pietų Afrikos Respublikos šlapžemėse.
Mokslininkų skaičiavimais, pasaulyje likę vos apie 700 suaugusių šios rūšies atstovų. Pasak Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos, pagrindinė šių paukščių nykimo priežastis yra buveinių praradimas. Jų gyvenamos šlapžemės laikomos niekieno žeme, yra nusausinamos ir apstatomos. Kol šis procesas nebus stabdomas, tol šiai ir kitoms šlapžemėse gyvenančioms rūšims grės išnykimo pavojus.
4. Kalifornijos salinė lapė: atsigavo išnaikinus erelius ir žiurkes
Prieš 20 metų Kalifornijos salinių lapių (lot. Urocyon littoralis), gyvenančių tik Kanalo salose šalia pietų Kalifornijos krantų, populiacija buvo smarkiai sumažėjusi – ji siekė vos 1,5 tūkst. individų.
Pagrindinė to priežastis buvo invazinių rūšių, ypač kilniųjų erelių ir žiurkių, paplitimas salose. Ereliai medžiojo lapes, kurios yra itin mažo dydžio, o žiurkės tarp jų platino ligas.
JAV Nacionalinių parkų tarnyba ėmėsi veiksmų išsaugoti retas lapes: jie išnaikino salose žiurkes, perkėlė erelius į kitas vietoves, taip pat specialiai veisė Kanalo salų lapes, bei skiepijo jas nuo ligų. Šiandien populiacijos dydis siekia apie 5,5 tūkst. individų.
5. Albatrosai: pasikeitus žvejybos reikalavimams, mažiau nuskęsta įsipainioję tinkluose
Pasak Pasaulinės gamtos apsaugos organizacijos „Raudonojo sąrašo“, šiuo metu pasaulyje priskaičiuojama nuo 1,1 iki 1,4 mln. suaugusių juodakakčių ir apie 130 tūkst. juodakojų albatrosų.
Sugriežtinti žvejybos reikalavimai ir geresnė žvejybinė įranga leido padidinti šių albatrosų skaičių. Taip pat salose, kur albatrosai veda jauniklius, mokslininkai išnaikino paukščių kiaušiniais mintančias invazines rūšis, pavyzdžiui, žiurkes.
Parengta pagal nationalgeographic.com, theguardian.com ir livescience.com medžiagą.