„Šiuos du raguotus daiktus aptikome šiandien Žuvinto ežere ant lūglių lapų. Greičiausiai juos iš ežero dugno, praėjus keliems šimtams metų po nugrimzdimo, iškėlė pajudėjęs augalijos kinių šaknynas. Keista tik, kad anksčiau visus tokius daiktus aptikdavome specialiai tikrindami ežero dugno nuogulose, o dabar jie plūduriavo. Jūs, be abejo žinote, kas tai yra“, – pirmadienį rašė Žuvinto biosferos rezervatas.
Plūduriuojantysis agaras Europoje beveik visur retas, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.
Jų šiame ežere jau buvo aptikta panašiu metu pernai.
„Žuvinto biosferos rezervato direkcija informavo, kad iš Žuvinto ežero dugno ištraukė agaro raguotus riešutus. Sprendžiant pagal paieškos sėkmingumą, jų seklaus ežero dumble ne tiek jau mažai. Iš ežero ištraukti tik šio augalo kevalai, vidus tuščias. Jie surinkti tyrimams. Anglies izotopų analizė parodė, jog anksčiau rasti agaro riešutai į Žuvinto ežero dugną nusėdo 1160-1300 mūsų eros metais. Bedeguonė dumblo aplinka ežero dugne leido išlikti seniems riešutams“, – tuomet rašė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.
Ji nurodė, kad ši termofilinė vandens augalų rūšis Lietuvoje jau kadaise išnykusi. Gretimose šalyse – Baltarusijoje, Lenkijoje, Latvijoje yra pavienių radaviečių, bet jos gali būti introdukuotos.
„Vaisius turi keturis ragelius. Dauginasi riešuto pavidalo kaulavaisiais, kurie dumble išlieka daigūs iki 50-ties metų. Auga nekalkinguose, gerai įšylančiuose dumblinuose ežeruose. Manoma, kad mūsų krašte išnykusi rūšis. XIX a. savaime augo Kilučių ir Veprių ežeruose ir buvo auginamas Širvenos ežere prie Biržų. Vaisių liekanų rasta kelete Lietuvos ežerų bei pelkių poledynmečio nuogulose“, – pernai skelbė Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.