Matė dukart iš eilės
„Mačiau toj pačioj vietoj dvi dienas iš eilės netoli centrinės gelbėjimo stoties, ant plytelių“, – sako Palangoje gyvūną užfiksavusi moteris, kuri jo nuotrauka pasidalijo feisbuke. Į jos žinutę komentatoriai sureagavo įvairiai – vieni pasibaisėjo ir stebėjosi, iš kur čia gali būti gyvačių, kiti iškart suprato, kas šis gyvūnas iš tiesų.
Socialiniuose tinkluose buvo galima pastebėti ir daugiau šio gyvūno nuotraukų, darytų pajūryje. Vieną jų moteris užfiksavo jau ne Palangoje, o Smiltynėje, paplūdimyje.
Turi gyvatės išvaizdą
Grynas.lt jau anksčiau yra pasakojęs apie šiuos gyvūnus. Tai – bekojai driežai, kurie dėl itin didelio panašumo į gyvates dar vadinami varinėmis gyvatėmis ir daugeliui gyventojų kelia šiurpą.
„Lietuvoje gyvena 3 gyvačių rūšys: nuodingoji angis ir 2 žalčių rūšys. Dar galima pastebėti gluodeną, kuris panašus į gyvatę, tačiau iš tikrųjų yra bekojis driežas. Kadaise jis turėjo galūnes, tačiau laikui bėgant jų neteko. Lietuviškai bekojis driežas vadinamas trapiuoju gluodenu, mat kaip ir visų driežų, jo uodega gali nulūžti“, – yra rašęs Žagarės regioninis parkas. Nors gluodenas iš pirmo žvilgsnio yra labiau panašus į gyvatę, iš tiesų jo kūno sandara yra driežo.
Parko specialistai pasakojo, kad gluodenas nuo žalčių ir angių skiriasi savo kūno sandara: „ Įdomu tai, kad šio bekojo driežo galva ir yra kaip driežo, tačiau kūnas panašus į gyvatės. Dar viena keistenybė, jog gyvatės niekada neužsimerkia, net kai miega, o gluodenas kaip driežas, gali užsimerkti ir atsimerkti. Kitas gluodeno bruožas – šis roplys yra gana lėtas. Angliškai jis dar vadinamas lėtuoju kirminu – slow worm. Tačiau atpažinti bekojį driežą lengviausia iš jo spalvos. Jis būna tarsi varinės ar blizgios bronzinės spalvos, todėl dar kartais vadinamas ir varine gyvate“.
Smėlynai – jų namai
Herpetologas Gerardas Paškevičius sako, kad gluodeno buveinės ir yra smėlingi miškai, dažniausiai pušynai arba beržynai.
„Jie ten puikiai jaučiasi ir gyvena, nes tai yra gerai saulės įšildomos šiltos vietos, kas jiems yra labai naudinga. Jiems smėlynai yra patogūs, jie gali bet kada įsirausti į smėlį, pasislėpti. Geba puikiai pasidaryti tokius urvelius. Savo kaklo dėka gali prasirausti arba tiesiog su snukiu stumia smėlį ir juda tolyn“, – pasakoja jis.
Jei šalia smėlingų vietų yra ištiestas takelis, kaip šiuo atveju Palangoje, gluodenai ten gali medžioti.
„Galima pamatyti, kad ten vasarą po lietaus ima lįsti įvairūs šliužai, sraigės ir sliekai. Visa tai yra pagrindinis gluodenų maistas, todėl jie naudojasi žmonių sukurtais asfalto takeliais kaip švedišku stalu“, – pasakoja pašnekovas.
Anot jo, dėl pomėgio įsikurti smėlingose vietovėse juos galima sutikti aplink Molėtus, Dzūkiją, Vilniaus dalyje bei pajūryje.