Šalys, kurios neturi kalnų, pasaulyje gana retos. Gyventojai, kurie mėgsta kalnus ar slidinėjimą, yra priversti lankytis užsienyje – kas jiems belieka? Šiame devynių valstybių sąraše – didžiausios pagal plotą pasaulio šalys, kurios neturi kalnų.
Gambija
Plotas: ~11 tūkst. kv. km.
Aukščiausias taškas: Raudonoji uola (53 m virš jūros lygio)
Gambija – tipinė šalis be kalnų. Aukščiausias šalies taškas siekia vos 53 metrus. Didžioji dalis šalies ploto padengta mangrovėmis, pelkėmis, šlapžemėmis arba smėlėtais pajūrio ruožais. Apie trečdalis teritorijos naudojama žemės ūkiui. Šalyje yra daug įdomių vietų, bet žygių kalnais patirti čia neteks.
Kuveitas
Plotas: ~17 tūkst. kv. km
Aukščiausias taškas: Mutla (306 m)
Kuveito peizažai gana nuobodūs – bekraštės dykumos ir tiek. Čia nerasite nei vieno kalno ar ežero. Šalį gelbsti ir turistų pritraukia tik Kuveito įlanka, susijungianti su Persijos įlanka. Neskaitant to, šalis yra gana turtinga, nes jai priklauso gausūs naftos ištekliai. Didžiausias naftos telkinys yra Burgane. Spėjama, kad čia dar neišsiurbta apie 70 mlrd. barelių naftos, t. y. tiek, kiek iš viso turi visa Rusija.
Moldova
Plotas: ~33 tūkst. kv. km
Aukščiausias taškas: Balanesti kalnas (430 m)
Moldova – lygumų šalis. Aukščiausias Balanesti kalnas yra 430 m virš jūros lygio, tačiau tai daugiau kalva negu kalnas, nes jo papėdė yra apie 150 m. aukštyje. Nors Moldova labai arti Juodosios jūros, tiesioginio priėjimo neturi. Pietuose plyti derlingos juodžemio stepės (nuotr.).
Bisau Gvinėja
Plotas: ~36 tūkst. kv. km
Aukščiausias taškas: be pavadinimo (300 m)
Ši maža tropikų šalis yra didesnė nei Taivanas ar Belgija. Nors kalnų čia nėra, turistus gali sužavėti savanos ir pakrantėse plytinčios pelkės bei Gvinėjos mangrovės. Sakoma, kad jose gyvena itin didelės žuvys, tad į šalį daug keliautojų atvyksta būtent žvejybos tikslais.
Danija (be Farerų salų ir Grenlandijos)
Plotas: ~43 tūkst. kv. km
Aukščiausias taškas: Møllehøj (170 m)
Vidutinis Danijos aukštis virš jūros lygio – tik 31 m. Nors formaliai Danijai priklauso ir Farerų salos bei Grenlandija, kuriose kalnų virtinių netrūksta, bet į šį sąrašą ji patenka dėl to, kad dažniausiai Danija, Farerai ir Grenlandija yra traktuojamos kaip atskiros valstybės. Žmonės kalbėdami apie Daniją, beveik visuomet turi omenyje tik Jutlandijos pusiasalyje, Europoje, įsikūrusią valstybę.
Estija
Plotas: ~45 tūkst. kv. km
Aukščiausias taškas: Munamiagio kalnas (318 m.)
Vidutinis šalies aukštis virš jūros lygio – 50 m. Šalyje nėra kalnų, tad estams tenka keltis per Baltijos jūrą į Švediją ar Suomiją, kad atrastų tinkamų vietų paslidinėti. Šalis didžiuojasi tuo, kad praktiškai pusę šalies teritorijos vis dar tebedengia miškai, kuriuose gausiai gyvena lūšys, lokiai, vilkai, voverės skraiduolės, stirnos ir elniai. Estijoje taip pat yra apie 1000 pelkių. Kai kurių jų amžius siekia daugiau nei 3 tūkst. metų.
Latvija
Plotas: ~64 tūkst. kv. km
Aukščiausias taškas: Gaizinkalnis (311 m)
Lietuvos kaimynė Latvija kalnais nepasižymi, bet čia dar galima atrasti vieną kitą slidinėjimo kurortą. Šalyje daug kalvų, bet daugelis jų padengtos saugomais miškais. Trys ketvirčiai šalies teritorijos – lygumos, tad vietos žemdirbystei čia pakanka. Latvija turi ilgą pajūrio ruožą, tad nuo seno labiau garsėja kaip jūrinė, o ne žemės ūkio valstybė.
Lietuva
Plotas: ~65 tūkst. kv. km
Aukščiausias taškas: Aukštasis kalnas (293 m)
Ar dar ką reikia pasakoti apie Lietuvą? Kalnų neturime, bet miškų trūkumu taip pat negalime skųstis – beveik 33 proc. teritorijos padengta įvairiais miškais. Netrūksta mums ir ežerų bei pelkių, bet slidinėti tenka vykti į Latviją arba kur nors toliau.
Baltarusija
Plotas: ~207 tūkst. kv. km
Aukščiausias taškas: Dzeržinskio kalnas (346 m)
Valstybė be jūros, valstybė miškų. Taip būtų galima apibūdinti mūsų kaimynę iš dešinės. Baltarusijos teritorija vidutiniškai pakilusi 160 m virš jūros lygio. Nors šalis didelė, bet kalnų neturi. Kita vertus, lygumos panaudojamos žemės ūkiui ir keliams, nes per šalį vingiuoja jungiamieji keliai tarp Rusijos ir likusios Europos dalies.