Gamtininkas Gerardas Paškevičius aiškina, kad spalvą pakeičia smailiasnukių ir pievinių varlių patinėliai, kai ateina poravimosi metas.
Tiesa, pievinių varlių patinėliams pamėlynuoja tik pagurklis, o štai smailiasnukių varlių patinėliams mėlynai nusidažo visas kūnas. Vis tik taip nutinka tik trumpam – kol tęsiasi neršto sezonas. Kitos varlės spalvos nekeičia.
„Nuotraukose užfiksuotas smailiasnukės patinas, jis, kaip įprasta šiai rūšiai, poravimosi sezono metu pamėlynuoja visas. Kuo smailiasnukės varlės patinas yra brandesnis, tuo jis ryškiau pamėlynuoja, jaunesni būna ne tokie ryškūs“, – aiškina pašnekovas.
Mėlynų varlių dar bus galima pamatyti apie tris savaites, sako gamtininkas.
Kur jų ieškoti? Prie melioracijos griovių, drėgnų miško vietų, aukštų žolynų, kurie būna apsemiami vandens. Tokias vietas, sako G. Paškevičius, jos labiausiai mėgsta.
Kodėl varlės tampa būtent mėlynos, paaiškinti sunku. „Skirtingi gyvūnai, turi skirtingas strategijas. Pavasarį daug patinų keičia spalvas. Pavyzdžiui, vikriojo driežo patinas iš meilės pažaliuoja, trapusis gluodenas įgauna mėlynus taškelius, dryželius ties kaklu, o štai šios rūšies varlių patinai pamėlynuoja. Dėl visko kalta meilė“, – juokiasi gamtininkas.
Jis tęsia: „Pamėlynavusius smailiasnukių varlių patinus dažnai galima pamatyti užlipusius ant rudos spalvos varlių nugaros. Gali atrodyti, kad tai skirtingos rūšys, bet iš tiesų šios rūšies varlių patelės nepamėlynuoja, išlieka tokios pačios spalvos visada – rudos.
Patinai lipa ant patelių nugarų, kad šios juos nuneštų į nerštavietes – vandens telkinius. Ten patelė išneršia ikriukus (kurkulus), patinas juos apvaisina, nes varliagyviai dauginasi išoriškai. Varliagyvių dauginimuisi būtinas vanduo.“Anot jo, pavasaris daro savo ir dar bus daug įdomių reginių: „Tiek poravimosi ypatumai, tiek kurkulų neršimas, tiek jauniklių ritimasis – viskas gamtoje yra labai įdomu.“