Atsirado prieš beveik du dešimtmečius
Gamtininkas Deividas Makavičius sako, kad lietuviams dar keista, kad mūsų šalyje aptinkami krabai, tačiau tame nėra nieko nuostabaus. Jų randamos net dvi rūšys.
„Šventojoje rastas krabas vadinamas dumbliniu krabu. Jis yra nedidelis, kelių centimetrų dydžio. Pirmą kartą Lietuvoje šis krabas registruotas 2002 metais ties Klaipėdos jachtklubu, tačiau praėjo dar 2 metai, kol ši informacija pasiekė mokslininkus. Taigi, 2004 metais jau yra užfiksuota, kad Lietuvoje aptinkamas dumblinis krabas“, – pasakoja gamtininkas.
„Jis randamas Lietuvos pajūryje, dar gali į Kuršių marias patekti. Natūraliai ši rūšis gyvena Atlanto vandenyne, prie Amerikos krantų, Meksikos įlankoje“, – pasakoja pašnekovas.
Manoma, kad Lietuvoje dumbliniai krabai pateko su laivais. Gamtininkas sako, kad dideli laivai prisipildo vandens, kad galėtų stabiliau plaukti, o pasiekę pakrantę tą vandenį išpila. Gali būti, kad kur nors Atlanto vandenyne vandens pasipildęs laivas jį išpylė Baltijos jūroje, o kartu su vandeniu čia pateko ir šie krabai.
Pašnekovas teigia, kad Baltijos jūros vanduo nėra toks sūrus, kokio reikėtų šiems krabams, todėl jie labai neplinta. Tuo tarpu Europoje pirmieji krabai buvo pagauti Nyderlanduose. Kadangi tai – jūrinė valstybė, galimai ir ten jie buvo atplukdyti su balastiniais vandenimis.
Galima rasti ir kitą rūšį
Krabai minta įvairiu maistu, taigi jei jų stipriai padaugėtų, tai galėtų atsiliepti ir mūsų ekosistemoms. Vis dėlto gamtininkas mano, kad jie stipriai neišplis, nes Baltijos jūrai stinga druskingumo.
D. Makavičius sako, kad šie krabai gyvena po akmenimis, nuolaužomis ir kadangi nėra labai dideli dažnai tampa kai kurių plėšriųjų žuvų maistu.
Įdomu tai, kad mūsų pajūryje galima aptikti ir kitą krabų rūšį.
„Lietuvos pajūryje dar gyvena gauruotažnyplių krabų. Jie yra kelis kartus didesni už dumblinį krabą, o jų žnyplės yra apaugusios tokiu tarsi kailiuku. Europoje jie pastebėti 1912 metais, o Lietuvoje – 1934 metais. Atrodo, tiek daug metų jie gyvena Lietuvoje, tačiau yra sutinkami dar rečiau nei dumblinis krabas. Gauruotažnypliams krabams ypatingai reikia sūraus vandens, todėl Baltijos jūra jiems nėra labai tinkama“, – teigia D. Makavičius
Jo nuomone, jūrinės krabų rūšys dėl Baltijos jūros gėlumo neišplis, joje kur kas geriau jaustųsi gėlavandeniai krabai. Vis dėlto, jiems patekti į Lietuvą būtų sudėtinga, nes didieji laivai, su kuriais jie galėtų atkeliauti, po gėlus vandenis neplaukioja ir vandens iš ten nesiurbia.