Tornadai aplanko ir Lietuvą

Amerikietiškuose filmuose vaizduojami viską siaubiantys tornadai kartais svečiuojasi ir Lietuvoje, tik mūsų šalyje dažniausiai jie būna mažesnio masto ir vadinami viesulais. Vieną jų, pastebėtą Kupiškio rajono Virbališkių kaime, nuotraukose užfiksavo DELFI skaitytojas Mindaugas.

„Jis galėjo pašiaušti gerai, nunešti vieną kitą stogą ar kokius daiktus panešioti ant žemės, tačiau nėra labai stiprus“, - DELFI teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Klimatologijos ir metodikų skyriaus viršininkė dr. Audronė Galvonaitė.

Pašnekovė sako, kad nuotraukose užfiksuotas viesulas dar tik formuojasi. Pasak A. Galvonaitės, tokių piltuvų virš jūros kai kada galima matyti einančius po 3-4 iš eilės.

„Vasaros metu, kada susitinka dvi skirtingos oro masės - šalta ir lėta su šilta ir greita - vyksta stipri konvekcija ir jie susisuka. Kuo didesni temperatūrų skirtumai tarp oro masių, tuo viesulas gali būti galingesnis ir virsti vadinamuoju tornadu“, - aiškino specialistė.

Klimatologės teigimu, ar viesulas, ar tornadas, - vienas ir tas pats, tik įvairiose šalyse skiriasi jų pavadinimai. Tarptautinis tokių reiškinių pavadinimas - trombas, Lietuvoje – viesulas, Rusijoje - smierčius, tornadu reiškinį vadina angliškai kalbančios šalys. Pasak A. Galvonaitės, viesulai lokalūs, gali miške pralėkti ir likti nepastebėti – išsuks keletą šimtų metrų medžių ir paliks brydę.

1981 m. gegužę tornadas šiurpino Širvintas - virš stogų skraidė traktoriai ir autobusai. Tokio masto viesulų buvę ir Birštone, Utenos, Rokiškio rajonuose. Vasariniai tornadai dažniausiai susidaro rytinėje Lietuvos dalyje, tačiau įprastai formuojasi virš jūros. Dažniausiai viesulai susidaro popietinėmis valandomis, kai žemė būna labai įšilusi arba, atvirkščiai, užteka šilta oro masė. Ne visi viesulai pasiekia žemę – dažnai būna po audros debesimis. Viesulas sukasi apie vertikalią ašį.

JAV įprasta, kad uraganą lydi kokie 7-8 viesulai. „Pas mus taip nebūna, nes nėra sąlygų – nesame tropikai, ypatingai didelių temperatūros skirtumų nesusidaro“, - kalbėjo klimatologė. Viesulai Lietuvoje pasitaiko kas dvejus trejus metus, ypač galingi – kai nunešami namai, nusukami medžiai, pakeliami traktoriai, autobusai – kartą į dešimtmetį.

„Šiaip smėlio, dulkių viesuliukų gali būti pakankamai daug, mes tiesiog jų nematome, nesuskaičiuojame“, - sakė A. Galvonaitė. Porą viesulų tekę stebėti ir pašnekovei. Vieną – Širvintose, kitą – vasaros naktį prie Labanoro.

DELFI skaitytojo Mindaugas atsiųstoje nuotraukoje užfiksuotas liepos 2 d. matytas panašus gamtos reiškinys Kauno rajone.

Dėkojame DELFI skaitytojams už nuotraukas. Jei turite įspūdingų gamtos stichijų nuotraukų, siųskite [e-mail].