Trumpiausių naktų danguje - ryški Aušrinė ir magiški sidabriškieji debesys

Šviesios naktys, išblukinusios Paukščių taką ir daugelį blausesnių žvaigždžių, birželyje teleidžia grožėtis tik pačiais šviesiausiais vasaros šviesuliais: šiek tiek į vakarus nuo zenito pasislinkusiame Jaučiaganio žvaigždyne akį traukia Arktūras, į rytus nuo zenito Lyros žvaigždyne švyti Vega, šiaurėje visai palei horizontą slenka Vežėjo Kapela, rytuose jau gerokai pakilusiame Erelio žvaigždyne spindi Altairas kartu su Vega ir ryškiausia Gulbės žvaigžde Denebu, sudarantys vadinamąjį „Didyjį vasaros trikampį“. Link vakarų horizonto svyra nusileisti pasiruošęs zodiakinis Liūtas.

Ryškiausiai žibės Aušrinė

Saturnas, gegužės mėnesyje labiausiai priartėjęs prie Žemės, matomas vakaro danguje apie 20 laipsnių palypėjęs virš pietų horizonto – Svarstyklių žvaigždyne. Ir pro mėgėjiškus teleskopus galima įžiūrėti jo įspūdingus žiedus bei didžiausią palydovą - Titaną.

Marsas vakarais sušvinta Mergelės žvaigždyne ir leidžiasi po vidurnakčio. Balandį atsidūręs arčiausiai Žemės (opozicijoje), jis tebetols nuo mūsų ir jo šviesis tolydžio blanks.

Jupiteris, kaip –1,4 ryškio šviesulys, spindi vakarais prie vakarų–šiaurės vakarų horizonto prigludusiame Dvynių žvaigždyne, truputį žemiau nei ryškiausios Dvynių žvaigždės – Kastoras ir Poluksas. Mėnesio pabaigoje Jupiteris jau slėpsis vakaro žarose.

Venera-Aušrinė šį mėnesį ryškiai sužimba vos pradėjus brėkšti ryto žarai, rytų pusėje, tačiau labai žemai. Ji visą mėnesį slinks Avino ir Jaučio žvaigždynais. Rasos šventės rytą (birželio 24 d.) Venera atsidurs kiek žemiau nei 5 laipsnių atstumu nuo Sietyno (Plejadų). Silpnas Sietyno žvaigždes dėl šviesaus dangaus tegalima bus įžiūrėti per žiūronus. Kiek dešiniau nuo Aušrinės tuomet švytės ir dylančio Mėnulio pjautuvas.

Merkurijus trumpiausiomis vasaros naktimis slėpsis Saulės spinduliuose.

Sušvis sidabriškieji debesys

Naktimis tarp gegužės 15 d. ir rugpjūčio 20 d. ištikimiems dangaus stebėtojams tikrai pasitaikys progų pasigrožėti vadinamaisiais sidabriškais debesimis. Sidabriškieji debesys geriausiai matomi vasarą, kai Saulė iš po horizonto apšviečia aukštai atmosferoje esančius debesis. Dažniausiai tokie debesys pasirodo maždaug 20 dienų po vasaros saulėgrįžos šiaurinėje dangaus pusėje.

Šiame vaizdo klipe NASA specialistai pasakoja daugiau apie šį gamtos reiškinį:

Šie debesys susidaro mezosferoje, apie 80 km aukštyje ir yra kiek panašūs į plunksninius debesis. Švyti jie melsvai balta sidabriško atspalvio šviesa. Nors iki šiol jų kilmė iki galo lieka neaiški, tačiau vyrauja nuomonė, kad jie sudaryti iš ledo kristalų. Kiti mano juos esant sudarytus iš kosminių arba vulkaninių dulkių.

Prasidės astronominė vasara

Birželio 21 d. 13 val. 52 min. Saulė atsidurs šiauriausiame savo kelio taške ir įvyks vasaros saulėgrįža. Saulės naktinis kelias po horizontu bus trumpiausias, o virš horizonto – ilgiausias.

Atšventę Rasos šventę netruksime pajusti, kad Saulė nuo dangaus kalno leidžiasi žemyn ir dienos pradeda trumpėti.