Gyventojams buvo užduoti penki klausimai apie saugomas teritorijas ir stovyklavimą jose. Specialistų apklausos duomenys labai nenustebino. Juos nuliūdino tik tai, kad nemažai gyventojų vis dar nesilaiko stovyklavimo taisyklių ir taip daro žalą gamtai.
Lietuvos gyventojų buvo klausiama, ar jie žino, kad vykstant poilsiauti į valstybinį parką prašoma įsigyti lankytojo bilietą. 29 proc. respondentų atsakė teigiamai, 34,6 proc. teigė, kad teko girdėti, tačiau nežino, kur jį įsigyti ir kiek kainuoja, o 36,4 proc. teigė nieko apie tai nežinantys.
Kad žino apie šią naujovę, dažniau nurodė vyrai, 26-45 m., aukštesnio išsimokslinimo atstovai. Tik šiek tiek apie tai girdėjo dažniau moterys, 46-55 m. respondentai, aukštesnių pajamų atstovai.
Kitas užduotas klausimas buvo, ar gyventojai vykdami poilsiauti į valstybinį parką pirktų lankytojo bilietą. 19,2 proc. atsakė teigiamai, 16,2 proc. pirktų, jeigu planuotų ilsėtis ilgesnį laiką. 12,5 proc. atsakė, kad nepirktų nes mano, kad poilsis valstybiniuose parkuose turi būti nemokamas. 25,9 proc. respondentų teigė, kad poilsiui rinksis kitas vietas, o 26,2 proc. atsakė, kad klausimas jiems neaktualus.
Tikrai pirkti lankytojo bilietą dažniau nusiteikę 18-25 m. respondentai, jei apsistotų ilgesnį laiką - vyrai, aukštesnio išsimokslinimo, didesnių pajamų atstovai, didmiesčių gyventojai. 46 m. ir vyresni respondentai bei vidutinių ir mažesnių pajamų atstovai dažniau laikosi priešingos nuostatos.
Dar vienas klausimas: ar rinkdamiesi vietą poilsiui žmonės teikia pirmenybę saugomoms teritorijoms. 9,6 proc. atsakė, jog teiktų. 44,5 proc. atsakė, kad ne, nes tiesiog važiuoja į patinkančias vietas, 15,8 proc. respondentų teigė neturintys supratimo, ar vietos, kuriose poilsiauja, yra saugomos teritorijos. 30,1 proc. apklaustųjų teigė, kad šis klausimas jiems neaktualus.
Saugomas teritorijas sąmoningai dažniau renkasi vyrai, 36-45 m. respondentai, aukštesnio išsimokslinimo ir didesnių pajamų atstovai. Važiuojantys kur jiems patinka dažniau nurodė 18-35 m., rajonų centrų gyventojai.
Taip pat apklausa buvo siekiama išsiaiškinti lietuvių stovyklavimo įpročius. Žmonių buvo paklausta, ar stovyklaudami gamtoje jie laikosi reikalavimo laužus deginti tik laužavietėse. 53,4 proc. atsakė teigiamai, 14,4 proc. respondentų teigė, kad stengiasi laikytis reikalavimo ir tik kritiniu atveju kuria laužą ne laužavietėse. Tačiau 6,3 proc. žmonių į klausimą atsakė neigiamai, o 5,6 proc. iš viso nėra girdėję apie tokį reikalavimą. 20,3 proc. respondentų klausimas buvo neaktualus.
Dar vienas klausimu siekta sužinoti, ar gyventojai nestato automobilio per arti vandens telkinio. 54,7 proc. žmonių atsakė, kad reikalavimų laikosi, 13,3 – kad stengiasi laikytis taisyklių ir automobilį prie vandens stato tik kritiniu atveju. 3,5 proc. respondentų reikalavimo nesilaiko, o 7,4 proc. apie jį negirdėjo. 21,1 proc. žmonių šis klausimas buvo neaktualus.
Reikalavimo laužus kūrenti tik laužavietėse bei nestatyti automobilio arti vandens telkinio dažniau linkę laikytis 26-35 m. respondentai, didesnių pajamų, aukštesnio išsimokslinimo atstovai, didmiesčių gyventojai.
Kai kurie skaičiai kelia susirūpinimą
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorius Albertas Stanislovaitis teigė, kad kai kurie apklausos duomenys džiugina, o kiti – kelia susirūpinimą.
Anot pašnekovo, trečiasis klausimas, ar žmonės teikia prioritetą saugomoms teritorijoms, parodo, kad ne visi žmonės apie jas žino: „Žmonės greičiausiai nesigilina, kokia tai teritorija yra. Šis klausimas manęs negąsdina. Labiau aktualu, kaip žmogus ten elgiasi. Galbūt žmonės nekreipia dėmesio į informuojančius užrašus. Nesvarbu, kad žmogus nežino, jog yra saugomoje teritorijoje, jeigu jis ten elgiasi pagal reikalavimus ir juos žino. Kai yra priešingai, situacija yra daug blogesnė.“
VSTT direktoriui buvo įdomus klausimas dėl laužaviečių: „Daugiau kaip pusė respondentų žino ir naudojasi laužavietėmis, tačiau gana didelis procentas sako, kad neteko girdėti, jog laužus galima deginti tik jose. Turint omeny laužo pavojingumą, tai kelia susirūpinimą. Šie skaičiai nelabai džiuginantys. Dėl automobilio statymo irgi panaši situacija, vadinasi, darbo aplinkosaugininkai ir saugomų teritorijų pareigūnai dar turi.“
Pažeidėjų visada bus
Dzūkijos nacionalinio parko direktorius Eimutis Gudelevičius sakė, jog apklausos duomenys jį nudžiugino.
Anot parko direktoriaus, tai, kad nemažai žmonių nepirktų lankytojo bilieto, nėra staigmena: „Saugomų teritorijų įvaizdis visą laiką buvo kuriamas, kad visko neleidžiame, visko negalima ir panašiai. Bet kas tiksliai draudžiama, žmonės tiesiog negali įvardyti. Tyrimo rezultatai rodo, kad vyresni žmonės yra įsitikinę ir jiems tų dalykų iš galvos neišmuši. Ateina nauja karta, kuri mąsto kitaip.“
Pasak pašnekovo, Dzūkijos nacionaliniame parke nėra daug problemų dėl tautiečių netinkamo stovyklavimo: „Mūsų teritorijoje yra pastatyta daug stovyklaviečių ir rekreacijai skiriamas labai didelis dėmesys. Yra pastatytos pavėsinės, sustojimo vietos, visur įrengtos laužavietės ir tokios problemos nelabai yra. Žinoma, būna tokių poilsiautojų, kurie atvažiuoja prie upės, užsikuria laužą, pasistato neleistinoj vietoj palapinę ir galvoja, kad ten jiems viskas galima. Būna, kad automobiliu privažiuoja prie vandens, bet galima sakyti, kad gana retai. Visur, kur yra privažiavimas prie vandens, įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės. Atsiranda atvejų, kai privažiuoja prie ežerų, bet visada bus tokių žmonių. Tačiau kai yra gera infrastruktūra, žmonės nebeturi reikalo daryti tų pažeidimų.“