GRYNAS.lt jau rašė, kad ūdras brakonieriavusius vyrus teismas pasiuntė už grotų. Jų pažeidimas buvo toks grubus, kad teismas priėmė pamokantį sprendimą.
Griežtos šių gyvūnų apsaugos priemonės yra tikrai reikalingos, kadangi ūdros ganėtinai dažnai patenka į brakonierių akiratį dėl brangaus kailio. GRYNAS.lt kalbinti aplinkosaugininkai sakė, kad tokie pažeidimai fiksuojami jau labai seniai. Jų mažėja, tačiau dabartinė situacija vis tiek verčia vykdyti griežtą kontrolę.
Tačiau kas dar be brakonierių mažina ūdrų populiaciją? Šie žinduoliai mėgsta vandenį, puikiai plaukioja ir nardo, yra ištvermingi. Tvirtos ir aptakios ūdros kūnas išauga iki 50- 80 centimetrų ir yra prisitaikęs greitai manevruoti.
Ūdros gyvena vandens telkinių pakrantėse. Ūdros maitinasi žuvimi, tačiau nėra per daug išrankios. Gali misti paukščiais, varlėmis, vėžiagyviais, vabzdžiais. Šis grakštus gyvūnas gyvena nuo 15 iki 20 metų. Yra aktyvesnis tamsiuoju paros metu, vengia žmonių. Tarpusavyje individai bendrauja naudodami akustinius signalus, kvapą. Patinai gali būti itin agresyvūs vienas kito atžvilgiu, aršiai saugoti savo teritoriją.
Nors teigiama, kad ūdros paplitusios visoje Lietuvoje, tačiau jų skaičius nėra didelis. Kai kuriose Europos valstybėse šie gyvūnai yra visiškai išnykę. Kodėl taip atsitiko?
Dėl tankaus ir tvirto kailio, ūdra jau senovėje tapo medžioklės objektu. Kailiniai kainavo brangiai ir visada atsirasdavo norinčių pasipelnyti. Kiek vėliau išpopuliarėjo sportinė ūdrų medžioklė, kuri dar labiau sumažino šių unikalių gyvūnų populiaciją.
Nereikia pamiršti, jog ūdros minta žuvimi, o jos suvalgyti gali nemažai- daugiau nei 2 kilogramus per dieną. Tai dar viena iš priežasčių, kodėl šie gyvūnai buvo aktyviai naikinami – manyta, jog atsikratoma nereikalingais kenkėjais.
Prie populiacijos mažėjimo prisideda ir aktyvi žmogaus veikla ūdrų gyvenamuose vandenyse. Šie žinduoliai itin baikštūs ir lengvai nubaidomi, susidūrę su triukšmu sprunka tolyn.
Ūdros neretai papuola į bebrams skirtus spąstus (gyvūnai dažnai gyvena vienas kito kaimynystėje). Neretai iškilus pavojui ūdros skuba slėptis bebrų įrengtuose būstuose.
Populiacija mažėja ir dėl vandens užterštumo – lieka vis mažiau ūdroms tinkamų gyventi vandeningų vietų, gyvūnai gaišta maitindamiesi valgymui nebetinkama žuvimi ar dėl stipriai sumažėjusio jos kiekio.
Norint išsaugoti šiuos gyvūnus, būtina užtikrinti jų saugojimą, bausti brakonierius. Reikėtų pasirūpinti teritorijomis, tinkamomis šių unikalių gyvūnų veisimuisi, rūpintis Lietuvos vandens telkinių švara.