Paklausus aplinkos viceministro, kas vyksta su stumbrų populiacijos dydžiu, K. Šetkus pripažįsta, kad skaičius nėra didelis, o visa bėda per didelėse bandose.
„Lietuvoje su stumbrais gyvename virš 50 metų. Pats kiekis nėra didelis ir optimalus Lietuvai, tačiau reikia pripažinti, kad tam tikros bandos yra per gausios. Taip nutiko ir su šia“, – pripažįsta K. Šetkus.
Kauno rajono laukuose apsigyvenę stumbrai pridaro daugiau žalos nei naudos ūkininkams, tokiu būdu naikindami jų visą darbą. „Trypia visų metų darbo rezultatus“, – sako kenčiantis ūkininkas N. Dubnikovas.
„Reikia pripažinti, kad tam tikros jų bandos yra per gausios. Turime imtis priemonių, kad ta banda sumažėtų, o idealiu atveju susiskaidytų į mažesnes“, – sako aplinkos viceministras.
Šiuos migruojančius gyvūnus, anot K. Šetkaus, žadama atskirti dirbtinai rudenį. „Paimti 10 proc. bandos iš gamtos, tokiu būdu gyvūnai skaidosi dirbtinai ir patraukia iš Kauno rajono laukų į mišką. Tai padarysime rudenį.“
Tuo metu Kauno rajono ūkininkas N. Dubnikovas, stebintis stumbrų bandas, įvardina jas kaip išsigimusias: „Išsigimusių daugiau nei pusė toje bandoje. Vyksta kraujomaiša. Turi būti vykdoma selekcinė medžioklė“.
Ūkininkas taip pat nepritaria aplinkos viceministro pasisakymui dėl medžioklės datos: skatina daryti tai kuo anksčiau, kol neprasidėjo varyminės medžioklės. „Nėra ko laukti varyminių medžioklių, jau dabar reikia užsiimti tuo“, – ragina N. Dubnikovas.
Prakalbus apie teritorijos aptvėrimą tvora, ūkininkas išskiria du etapus: finansinį ir moralinį. „Jei ministerija paskirs pinigus apsitvėrimui, apsitversime, tačiau tai ne problemos sprendimo būdas, stumbrui tvora nepadės. Mes gyvename rezervate, o žvėrys laisvėje. Tai čia jau moralinis dalykas“, – samprotauja N. Dubnikovas.