Nevėžio juosiamose žemėse ūkininkaujantys žmonės šiemet kaip niekada dažnai sulaukia stumbrų viešnagių. Nekviesti svečiai pastaruoju metu čia taip "pasidarbuoja", kad iš metus auginto, bet nespėto nuimti derliaus lieka tik šnipštas, rašo lzinios.lt.
Ūkininkus labai gąsdina, kad senieji stumbrai į laukus atsiveda vis daugiau jauniklių. "Jeigu jau dabar mūsų išaugintas derlius atitenka šiems gyvūnams, kas bus po metų kitų?" - nuogąstauja jie. Žmones piktina, kad sočiai priėdę, niekieno neliečiami, jokio pavojaus nejaučiantys ir itin sparčiai besidauginantys stumbrai tampa Kėdainių rajono laukų šeimininkais, o žmonės - jų tarnais.
Suka ratus
"Stumbrai mus lanko kaip niekada gausiai", - LŽ pripažino Kėdainių rajono Vilainių seniūnijos ūkininkas Marius Juodelis. Jis teigė, kad girių galiūnai šiomis dienomis jo ir kaimynų ūkininkų laukuose ėmė lankytis ir derlių naikinti labai dažnai. "Pamenu, kombainu kuldamas rapsus savo lauke pamačiau besiganančius apie 30 stumbrų. Pasukau kombainą jų link manydamas, kad stumbrai pasitrauks. Bet kur tau! Trauktis teko man", - pasakojo M.Juodelis. Jis pabrėžė, kad pabaidyti stumbrai nelekia kur nors į mišką, bet sukiojasi po pasėlių laukus ir taip padaro dar daugiau nepataisomos žalos.
"Esu pirkęs vadinamąsias patrankas, kurių šūviais ginamasi nuo laukinių žvėrių. Pasižiūrėjo stumbrai į mane šaudantį ir toliau ramiai sau rupšnojo derlių", - piktinosi ūkininkas. M.Juodelis supranta, kad stumbrai - saugomi valstybės, tačiau jam nesuvokiama politika šių galiūnų užveisti ne kur nors didžiuliuose miškų masyvuose ar skurdžiose, ūkininkauti netinkamose žemėse, o pačioje Lietuvos širdyje - Kėdainių rajone, kur labai išplėtota žemdirbystė.
Siūlo net kastruoti
Kitas Kėdainių rajono ūkininkas Juozas Gaidukevičius pasakojo, kad stumbrai nepaprastai daug nuostolių pridaro įsisukę į cukrinių runkelių laukus. "Kombainas stumbrų apgraužtus runkelius iškasa, bet tokios būklės jie jau būna beverčiai", - sakė žemdirbys. Jis pripažino, kad tokie stumbrų apsilankymai jį ir kitus ūkininkus itin siutina. "Taip kaip mes turėtų pasijusti, pavyzdžiui, žmonės, pasisėję daržus ar išauginę sodus, o atėjus derliaus metui pamatę, kad visas jis jau kažkieno sudorotas", - kalbėjo J.Gaidukevičius.
Jo manymu, stumbrais besirūpinanti valstybė galėtų juos išgabenti kur nors į Dzūkiją ar Žemaitiją, kur ne tokios derlingos žemės ir kur gerokai didesni miškų masyvai nei Kėdainių rajone. O M.Juodelio supratimu, stumbrus būtų galima kastruoti cheminiu būdu, kad bent nesidaugintų taip sparčiai.