Mintis apie salą šovė visai netikėtai
Kadaise toje vietoje, kur šiandien natūralios gamtos žavesiu su svečiais dalinasi „Dubingių žirgynas“, tebuvo pelkių apsuptas mažas geltonas namelis. Šiandien šioje vietoje galima išvysti pasikeitimus – pramogų kompleksas pasipuošė unikalia ir didele Lietuvos formos sala.
„Dubingių žirgyno“ savininkė Gintė Martinkėnė teigia, jog idėja sukurti Lietuvos formos salą gimė visai netikėtai ežero kasimo metu, o jokių konkrečių planų prieš tai ji neturėjo. „Vizija buvo sukurti kažką įdomaus, bet iš pradžių tikrai nežinojome, kas tai galėtų būti. Kai pradėjome kasti savo nuosavą ežerą, į galvą šovė mintis, kad galima ir tokį dalyką padaryti“, – apie Lietuvos formos salos gimimą pasakoja moteris.
Žirgyno savininkė juokauja, jog pačiai per gausybę darbų nepavyksta nuvažiuoti prie jūros, todėl dabar turi nuosavą pakrantę ir kada panorėjusi gali nueiti pabūti prie vandens.
Salos paskirtį žada netrukus pakeisti
Šiuo metu saloje plyti žalia pieva, jau beveik metus joje bėgioja danieliai, elniai, muflonai – netoliese yra šių gyvūnų aptvarėlis, todėl savininkė pasirūpino jų įėjimu į salą. Tiesa, ateityje salos vaidmuo bus visai kitoks. „Saloje numatyta pastatyti prabangų viešbutį, jei tik aplinkybės susiklostys sėkmingai. Bet kol kas dar yra daugybė kitų dalykų, kuriuos norime įgyvendinti“, – aiškina moteris.
Salos gimimas siejamas su ežero žirgyne kasimo darbų pradžia. G. Martinkėnė gali suskaičiuoti nuo to laiko prabėgusius 8-9 metus, o kasimo darbai buvo baigti prieš 5 metus – prieš tiek laiko žirgyną papuošė ir unikalioji sala.
Bekasant ežerą, būsimos salos formos kontūras buvo išbetonuotas, kad vėliau prileidžiamas vanduo jos neišplautų. G. Martinkėnė tikina, jog pradėjus ežere kauptis vandeniui, kasimo metu pamažu iškilo tokia sala, kokią galima matyti šiandien.
Susidūrė su sunkumais, nes neturėjo jokio pavyzdžio
Žirgyno savininkė neslepia, jog unikalios idėjos įgyvendinimas nebuvo lengvas. „Kai nėra jokio pavyzdžio, kurį būtų galima sekti, kai viskas daroma naujai ir kuriama iš nieko, tai visada sunku. Niekada nežinai, kokie iššūkiai užpuls, kas nutiks, kai bus įpiltas vanduo, ar nebus kokių nors nesklandumų“, – pasakoja G. Martinkėnė.
Moters teigimu, lengviausia yra tuomet, kai turimas pavyzdys, šablonas, pagal kurį galima viską daryti, tačiau šiuo atveju unikalus projektas reikalavo visiško savarankiškumo.
G. Martinkėnė tikina, jog anuomet jokių panašių dalykų kaip Lietuvos formos sala nėra regėjusi, tačiau neseniai teko girdėti apie mažame tvenkinyje kažkieno pasidarytą išpjautą mažą Lietuvos formos lopinėlį, kuris nėra išbetonuotas.