Uodų žemėlapis: vietos, kurias verta aplenkti iš tolo

Atslinkus karščiams ir prasidėjus atostogoms dauguma miestiečių atgaivos skuba ieškoti į gamtą. Tačiau ten tenka susidurti su uodų armija. GRYNAS.lt sudarė uodų žemėlapį, kuriame matyti, kuriuose šalies regionuose kraujasiurbių daugiausia.

Kur uodų daugiausia?

Šis žemėlapis turėtų padėti nuspręsti, kurias vietas pasirinkti poilsiui, o kurių, norint išvengti uodų atakų, geriau vengti arba važiuojant pasirūpinti priemonėmis, atbaidančiomis uodus.

Sudarinėdami žemėlapį savo skaitytojų paprašėme pasidalinti informacija. Taip Lietuvos žemėlapyje pažymėjome taškus, kur uodų daugiausiai, vidutiniškai arba mažai.

Nemažai žmonių skundėsi, kad labai daug uodų yra Molėtų rajone. Labanoro girioje savaitgalį apsilankęs vyras aiškino, kad jo poilsį kaimo turizmo sodyboje gerokai apkartino šie įkyrūs kraujasiurbiai

„Baisu ir pagalvoti, ką teko iškęsti. Jau per pirmas 10 minučių mane ir draugę apkandžiojo daugybė uodų. Teko staigiai purkšti apsaugos priemones. Tada kurį laiką buvo ramiau. Bet tai tik trumpalaikė apsauga. Po pusvalandžio - vėl tas pats. Tragiškas poilsis. Grįžome raudoni nuo įgėlimų“, - kalbėjo Labanore savaitgalį leidęs Karolis.

Uodais skundėsi ir poilsiavę pajūryje. Netoli Palangos savaitgalį iškylavusi Aušra sakė, kad uodų ten tikrai netrūko. „Nebuvo vėjo, tai teko mėgautis uodų draugija. Mane stipriai sukandžiojo, o mano draugą kiek mažiau. Bet šiaip vakare ten jų labai daug. Jie trukdo norint ilgiau pasėdėti prie laužo“, - sakė mergina.

Žvelgiant į žemėlapį matyti, kad daugiausia uodų Molėtų, Utenos, Palangos, Švenčionių, Telšių rajonuose. Vidutiniškai – Kauno, Šiaulių, Alytaus, Druskininkų rajonuose. Mažai uodų poilsiautojai užfiksavo Raseinių, Anykščių, Kupiškio, Prienų rajonuose ir Nidoje.

Poilsiaujantys Labanore neturėtų stebėtis

Gamtininkas, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Laimutis Budrys sakė, kad šis žemėlapis poilsiautojams turėtų padėti sudaryti savo kelionės maršrutą ir išsirinkti vietas poilsiui, kuriose mažesnis uodų aktyvumas.

Ir čia pat jis paaiškino, kaip mokslininkai nustato uodų, mašalų ir erkių gausą. „Tikrai galima nustatyti tų bestuburių gausumą vienoje ar kitoje vietoje. Kai vertinami mašalai, skaičiuojama, kiek jų per 10 minučių nutupia ant žmogaus. 1999 m. Druskininkuose, kai buvo mašalų antplūdis, per 10 minučių nutūpdavo 1000 mašalų. Šiemet panaudojus chemines medžiagas mašalų kiekis svyravo nuo 0 iki keturių. Didžiausias skaičius buvo 24. Uodų populiacijos tyrimui pasigaminama atvira palapinė, joje atsisėda laborantas ir skaičiuojama, kiek ant jo nutupia uodų. Tiriant erkes braukiama baltu rankšluosčiu ir skaičiuojama, kiek surenkama erkių tam tikram ploto vienete. Tada pagal tam formules išvedamas skaičius“, - dėstė specialistas.

Jo teigimu, šis pavasaris nebuvo palankus uodams vystytis. Tai nulėmė lietaus stygius. Todėl, palyginti su ankstesniais metais, šiemet uodų galima sutikti kiek mažiau.

L. Budrys sakė, kad su uodais atsisveikinsime tik rudenį. Jie mums kompaniją palaikys visą vasarą, tačiau antroje vasaros pusėje, kaip aiškino pašnekovas, uodų bus mažiau ir jie bus ne tokie aktyvūs.

Paklausus, kuriose vietose galima sutikti daugiausiai uodų, jis tikino, kad norintys jų išvengti turėtų nesilankyti drėgnose vietose.

„Kaip ir erkių, uodų daugiausia žolinėje augalijoje, miško šabakštynuose, dilgėlynusoe, avietynuose – ten, kur patenka mažiau šviesos. Uodų gausą stipriai lemia vanduo. Jų daug, kur netrūksta balų, užaugančių seklių kūdrų, kuriose greitai įšyla vanduo. Taip susidaro geros sąlygos lervutėms vystytis. Jei bijote uodų, neikite ten, kur daug drėgmės ir yra drėgnų pievų. Taip pat venkite lapuočių miško, mažai vėjo prapučiamų vietų“, - dėstė L. Budrys.

Anot jo, mažiausiai uodų galima sutikti sausose vietose, pajūryje, kur atviri vandens telkiniai. Be to, reikia žinoti, kad didžiausia tikimybė, jog uodas įgels – laikas prieš saulėlydį ir prieš saulės patekėjimą. O štai dienos metu uodai nėra tokie aktyvūs.

Galiausiai gamtininkas paaiškino, kodėl žmonės taip skundėsi poilsiu Labanoro girioje. „Šioje girioje yra daug pelkių. O šalia jų yra ir stovyklaviečių. Apsistojus pelkės pakrašty, uodų tikrai turėjo netrūkti. Atvirame pušyne ar prie atviro ežero išskirtinės gausos tikrai neturėtų būti“, - kalbėjo L. Budrys.