Teismo nutartis, kuri neskundžiama, suformuos teisminę praktiką, kuomet už galutinį atliekų sutvarkymą atsakomybę turi prisiimti jų turėtojai, gali būti pritaikyta sprendžiant „Metrail“ istoriją.
Palikęs ekologinę bombą tvarkytojas bankrutavo
Prieš trejus metus aplinkosaugininkai Eigirgalos kaime netinkamomis sąlygomis ir be priežiūros laikomas aptiko daugybę tonų nepavojingųjų ir pavojingųjų atliekų – tarp jų ir daugiau nei 50 tonų druskos rūgšties tirpalo. Buvo nustatyta, kad teritorijos užterštumas sunkiaisiais metalais stipriai – kai kuriais atvejais ir iki šimto kartų – viršija leistinas normas. Dėl to buvo paskelbta ekstremali situacija, o padėties stabilizavimui Aplinkos ministerija tuomet skyrė 50 tūkst. eurų.
Atlyginti valstybės patirtas išlaidas ir finansuoti galutinį atliekų sutvarkymą Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentas (RAAD) pavedė bendrovei „Elme metalas“, kuriai priklausiusios pavojingosios atliekos ir buvo netinkamai laikomos nelegaliame sandėlyje.
Bendrovė šį sprendimą apskundė Kauno apygardos administraciniam teismui. Šis RAAD sprendimą pripažino pagrįstu, tačiau bendrovė nepasidavė – nutarimą apeliacine tvarka apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Vis tik po daugiau nei metus trukusio proceso sau palankaus nuosprendžio „Elme metalas“ atstovai ir vėl neišgirdo.
Atsakomybė atliekų savininkui – teigiama praktika
Pavojingųjų atliekų tvarkytojų asociacijos (PATVA) vadovas Giedrius Mikulskas sako, kad tokie teismų sprendimai atliekų tvarkymo sektoriuje leidžia kurti teigiamą praktiką, nes tokiu būdu įmonės yra įpareigojamos rimtai žiūrėti į joms tenkančias su atliekų tvarkymu susijusias prievoles.
„Iki šiol įmonės neretai paprasčiausiai siekdavo kuo paprasčiau ir pigiau atsikratyti jų veikloje susidarančiomis atliekomis. Dėl to atliekos dažnai – kaip ir Eigirgalos atveju – patekdavo į visiškai nepatikimų tvarkytojų rankas. Tokie tvarkytojai daugeliu atvejų neturi reikiamų licencijų tvarkyti vienos ar kitos rūšies atliekas, o paprastai net ir neketina to daryti. Surinktomis atliekomis jie paprasčiausiai atsikrato pažeisdami įstatymus, nepaisydami nei aplinkosaugos, nei civilinės saugos reikalavimų“, – sako G. Mikulskas.
PATVA vadovo teigimu, visi pavojingųjų atliekų turėtojai pagal galiojančius įstatymus privalo užtikrinti tinkamą atliekų sutvarkymą, o tai reiškia, kad ši atsakomybė negali būti paprasčiausiai perkelta pasirinktam tvarkytojui.
Įmonės atliekų sutvarkymu privalo įsitikinti
„Juridiniai asmenys privalo atsakingai rinktis atliekų tvarkytojus, įsitikinti jų veiklos teisėtumu, įvertinti turimas licencijas. Perdavusios atliekas tvarkytojams įmonės neturėtų jų paprasčiausiai pamiršti, o reikalauti iš atliekų tvarkymu užsiimančių bendrovių oficialių patvirtinimų dėl tinkamo atliekų sutvarkymo. Tik tokiu būdu įmonės gali būti tikros, kad neatsidurs panašioje situacijoje kaip Eigirgalos istorijoje dalyvaujanti bendrovė ir neturės už atliekų tvarkymą mokėti dukart“, – sako G. Mikulskas.
Anot jo, iki šiol viena iš pagrindinių atliekų tvarkymo problemų ir buvo ta, kad už nesutvarkytas ar netinkamai sutvarkytas atliekas dažnai nebūdavo kam prisiimti atsakomybės. Nelegalūs tvarkytojai iki tol, kol yra nustatomi pažeidimai, dažnai jau būna pradėję bankroto procedūras, o jiems atliekas perdavę savininkai šios atsakomybės kratosi. Šiuo požiūriu, pasak G. Mikulsko, pakartotinis teismo sprendimas įtvirtino teigiamą precedentą, kuris, tikėtina, privers įmones atliekų tvarkytojus rinktis atsakingiau ir taip prisidės prie didesnio atliekų sektoriaus skaidrumo.
Už nesutvarkytas pakuotes – 30 mln. taršos mokesčio
Principas, kad už galutinį atliekų sutvarkymą atsakomybę turi prisiimti jų turėtojai, panašu, bus taikomas vis dažniau. Praėjusiais metais Aplinkos ministerijos Vilniaus RAAD dėl sukčiavimo vedant atliekų apskaitą panaikino atliekų tvarkytojui „Metrail“ išduotus dokumentus, įrodančius pakuočių atliekų sutvarkymą 2013-2015 metų laikotarpiu. Tokiu būdu maždaug 2 tūkst. įmonių, savo pakuočių atliekas patikėjusių šiam tvarkytojui gali tekti papildomai sumokėti apie 30 mln. eurų taršos mokesčio.
Bankrotą paskelbusi bendrovė „Metrail“ kaltinama klastojant dokumentus per dviejų metų laikotarpį iš viso nesutvarkiusi maždaug 15 tūkst. tonų jai patikėtų pakuočių atliekų. Dalis su „Metrail“ bendradarbiavusių įmonių pakoreguoti atliekų kiekių deklaracijas ir į valstybės biudžetą sumokėti papildomą taršos mokesčio dalį jas įpareigojantį sprendimą apskundė teismams. Šiose bylose nuosprendžių dar laukiama.
Vis tik kiti gamintojai ir importuotojai šioje situacijoje siekia su Aplinkos ministerija susitarti gražiuoju ir iš savo lėšų finansuoti papildomų 15 tūkst. tonų pakuočių sutvarkymą. Įsipareigodamos tai padaryti įmonės ketina įkurti garantinį fondą iš kurio lėšų atliekos ir būtų tvarkomos.