„Viena vertus, turime pakankamai drėgmės, kas labai skatina mūsų augalijos gyvybingumą. Kita vertus, mūsų klimatas yra gana šaltas. Dėl tos savybės ne visoms svetimžemėms rūšims yra patogios sąlygos gyventi“, - „Žinių radijo“ laidoje „Ryto espresso“ sakė A. Skridaila.
„Iš tikrųjų invazinių rūšių šiandien Lietuvoje neturime labai daug. Iš augalų labiau žinomos uosialapis klevas, robinija. Vakarų Europoje ir kitose pasaulio dalyse ta problema yra nepaprastai didelė. Ten yra gerokai didesnis invazinių rūšių skaičius, kurios gerokai pažeidžia vietines ekologines sistemas“, - tęsė jis.
Pasak A. Skridailos, suvaldyti invazinę rūšį yra nepaprastai sunku, todėl bandoma taikyti prevencines priemones, atsižvelgiant į klimato kaitą, prognozuoti, kokios rūšys galėtų tapti invazinėmis. Lietuvoje, jo teigimu, šiuo metu auginama gana daug įvežtinių rūšių – keliskart daugiau, nei turime natūralių.
„Dauguma iš jų (įvežtinių rūšių – red.) elgiasi neagresyviai. Jos neišstumia vietinių augalų, nes dėl nevisiško atitikimo klimatui ar dėl kitokių ekologinių nišų neatitikimo jų augimo sąlygoms, jos taip sparčiai neplinta ir tai nesukelia problemų. Tačiau jos yra rizikos rūšys, kurios turi galimybę, pavyzdžiui, šiltėjant klimatui, pasidaryti invazinėmis“, - kalbėjo A. Skridaila.
Invazinė rūšis – gyvūnijos ir augalijos rūšis, sparčiai plintanti už savo natūralios terpės ribų ir daranti žalą vietinėms ekosistemoms, žemės ūkiui, kraštovaizdžiui.
Visą laidos „Ryto espresso“ įrašą klausykite čia.
