Paukščiams padėti norintys gamtos mylėtojai mėgsta juos palesinti. Tvenkinyje plaukiojančioms antims ar gulbėms dažnas atneša batono, tačiau už tokį veiksmą laukia nemenka bauda.
„Stengiamės tų baudų išvengti, nes žmonės dažnai galvoja, kad gerą darbą daro, kad jie prisideda prie gyvūnų gerovės, o iš tikrųjų daro priešingai. Pirmiausia, informuojam juos.
O jeigu susitarti gražiuoju nepavyksta, natūralu, kad būna baudimas. Pirmą kartą – iki 120 eurų galima bauda, pakartotinai – iki 230 eurų“, – aiškina aplinkosaugininkas.
Ornitologai artėjant šaltajam sezonui įspėja gyventojus: paukščių lesinimas gali sukelti daugiau žalos, nei naudos.
„Jie pripranta prie to maisto. Gulbės nenori niekur išskristi, pasilieka žiemoti Lietuvoje, mažesniuose vandens telkiniuose. Ir kai vanduo pradeda užšalti, paukščiai kartais net ir nenori greitai pasitraukti“, – sako ornitologas Gediminas Petkus.
Tačiau kai kurių net ir baudos neatbaido. Savivaldybė dažnai sulaukia pranešimų iš daugiabučių gyventojų, kurie skundžiasi kaimynais.
Sostinės Naujamiesčio rajone gyvenanti moteris sako, kad jai paukščių gaila, todėl ir lesina.
„Jie gi valgyti nori... Nėra kur dėti, išmesti labai griežta. Maitinu... Kad niekas nematytų ir viskas. Jie gi suvalgo viską“, – sako moteris.
Ornitologas G. Petkus sako, kad šiltuoju sezonu, taip pat rugsėjį ir spalį, paukščiai patys susiranda maisto, tad žmonių atneštos gėrybės gali sukelti rimtų sveikatos problemų:
„Būna suserga, hormonų veikla sutrinka. Dėl šių priežasčių nereikia jų maitinti.“
Vandens paukščių negalima lesinti net ir šaltuoju metų sezonu. O štai kitiems paukščiams žiemą rasti maisto sunkiau. Juos lesinti ornitologas pataria iškritus pirmajam sniegui.
„Galima paberti, rekomenduojama riešutus, saulėgrąžas... Turi būti nesūdytas, nesugedęs maistas, nekepintas. Tikrai nereikia batono primėtyti“, – tikina ornitologas.
Sostinės Vinco Kudirkos aikštėje būriai balandžių – jau įprastas vaizdas. Ant suolų prisėdę miestiečiai neretai maistu pasidalina su paukščiais.
„Balandis gal toks paukštis, kad jis viską lesa, ir gal jam viskas tinka. Kitiems paukščiukams nelabai gal tinka. Na, gal ir tinka... Pradėjus maitinti, reikia visą laiką maitinti. Kada ateina žiema, jis negauna maisto, nemoka maitintis gamtoje“, – sakė moteris.
– Kokio maisto duodat? – klausė žurnalistė.
– Duonos, – sakė kita pašnekovė.
„Lauke, kur nors miške, kas nors ką nors lesina? Išgyvena. Bet čia tai jie neišgyventų“, – tikino trečia moteris.
Kai kurie gyventojai paukščių lesinimą prisimena kaip puikią vaikystės pramogą.
„Kitam mieste kai gyvenau irgi buvo aikštė ir daug balandžių. Net specialiai imdavome trupinių, eidavom...“ – pasakojo praeivė.
„Maitina žmonės prie Vilnelės. Bet nereikia jų maitint, jie įpranta ir paskui tingi ieškoti maisto. Taip kaip ir žmogus. Jeigu jam duodi daug, jis nedirba“, – antrino kita.
Sveikatos specialistai įspėja, kad paukščius, ypač balandžius, lesinti pavojinga. Gyvendamas netoli jų bendruomenių žmogus rizikuoja susirgti šalyje paplitusia ornitoze – kvėpavimo takų liga, kurią sukelia bakterijos. Jų gausu balandžių išmatose ar plunksnose.
„Gali sirgti visi, imunitetas nesusiformuoja. Galima sirgti kelis kartus“, – sako Milda Žygutienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro vyr. specialistė.
Ornitozės simptomai primena kvėpavimo takų ligas, tad ją sunku diagnozuoti.
„Temperatūra, šaltkrėtis, raumenų skausmai, sausas kosulys“, – pridūrė M. Žygutienė.
Negydoma ornitozė sukelia komplikacijas, tokias kaip plaučių ar kepenų uždegimas.
Specialistai paukščius lesinti rekomenduoja ne bet kur, o tam skirtose lesyklose.
Visą reportažą rasite LNK portale: