Didelę įtaką daro oro sąlygos
Lietuvos ornitologų draugijos duomenimis, kiekvienais metais žiemojančius vandens paukščius skaičiuoja per 80 stebėtojų. Tokios apskaitos kasmet vykdomos nuo 2010 metų, į jas įsitraukia ne tik Lietuva, bet ir kaimyninės bei kitos šalys. Šios apskaitos pagal tarptautinį susitarimą visada vyksta trečiąjį sausio savaitgalį.
Šiuo metų laiku neužšąlančiuose vandens telkiniuose galima pamatyti būrius paukščių. Tai į šiltuosius kraštus išskristi nesusivilioję ir Lietuvoje žiemoti nusprendę sparnuočiai, taip pat tie, kurie čia lieka jau daugybę metų.
Ornitologas Laimonas Šniaukšta sako, kad pagrindinė vandens paukščių žiemavietė yra ties Kauno hidroelektrine.
„Net šalčiausiomis žiemomis nuo hidroelektrinės krentantis vanduo neužšąlą ir paukščiai sugeba susirasti maisto. Kaune suskaičiuojama didžiausia dalis žiemoti likusių paukščių Lietuvoje“, – teigia jis.
Kaip seksis juos suskaičiuoti, ar bus lengva pamatyti ir kur jie bus susitelkę, labai priklauso nuo oro sąlygų, o jos kiekvienų metų sausio trečiąjį savaitgalį būna tikrai skirtingos.
„Kai metai – šilti, daugelis vandens telkinių neužšąla, o kai šalti – būdavo, kad ir upės užšaldavo. Šiemet upės – Neris Vilniuje, ar Nemunas – atviros ir jose žiemojantys paukščiai laikosi. Kitos vietos, kur paukščiai leidžia žiemą dažnai yra prie vandens valymo įrenginių. Paprastai ten vanduo būna šiltesnis ir neužšąlą, jie gali susirasti tam tikro maisto. Todėl stengiamės skaičiuoti prie vandens valymo įrenginių, o kur leidžia – ir pačiuose valymo įrenginiuose. Ir, be abejo, yra pajūris, Kuršių marios“, – vardija L. Šniaukšta ir priduria, kad žiemojantys paukščiai gali būti pasklidę visoje Lietuvoje.
Ornitologas prisimena, kad pernai buvo labai sudėtingos sąlygos skaičiuoti paukščius jūroje. Būtent per apskaitų savaitgalį prasidėjo didieji šalčiai, šaltukas spaudė iki 20-ies laipsnių, jūra buvo šiltesnė nei oras, todėl vanduo labai garavo, buvo prastas matomumas. Tuomet jūroje buvo suskaičiuota mažiau paukščių nei ankstesniais metais.
Dėl tokių oro sąlygų paukščiai dideliais būriais telkėsi dar neužšalusiose mariose, todėl jų stebėtojai ten suskaičiavo net po 5–7 tūkst. sparnuočių vienoje vietoje, o, pavyzdžiui, kuoduotųjų ančių pavyko pamatyti net 9 tūkst., nors ankstesniais metais stebėtojai jų suskaičiuodavo tik apie tūkstantį.
Laikosi visoje Lietuvoje
L. Šniaukšta sako, kad dėl klimato kaitos orai tapo sunkiau nuspėjami: pernai ir užpernai žiemos buvo šaltos, bet, pavyzdžiui, 2020 m., 2019 m. buvo gana šilta ir daugelis vandens telkinių neužšalo.
Pašnekovas primena, kad paukščiai Lietuvoje per žiemą pasilieka ir dėl to, kad žmonės juos pradeda maitinti per anksti. Anot jo, lesinti sparnuočius žiemos metu, jei jau pasibaigusi migracija ir ant vandens telkinių užsitraukęs ledas, galima. Jiems žiemą reikia daug jėgų nuskristi iš vieno vandens telkinio į kitą.
Maitinti, jis sako, nereikėtų vėlų rudenį, nes kai atšąla, mažėja maisto, sparnuočiai išskrenda į šiltuosius kraštus, o jeigu žmonės juos lesina, jie gali likti tikėdamiesi, kad maisto gaus visą žiemą. Jei paukščiai maisto gaus nuolat, ornitologas nieko blogo nemato, bet jeigu jie pamaitinami tik retkarčiais, jie gali laukti, badauti, kol sušals ir nugaiš.
Nors paukščių apskaitos savaitgalis jau baigėsi, Lietuvos ornitologų draugija duomenų apie šalies miestų ir miestelių upeliuose likusius sparnuočius dar laukia iki sausio 21 d. Tuomet visi rezultatai bus suskaičiuoti ir bus aišku, kiek apytikriai sparnuočių liko žiemoti šiemet.
L. Šniaukšta skaičiuoja, kad paprastai Kauno apylinkėse jų aptinkama iki 20 tūkst. Būdavo metų kai tokie kiekiai paukščių suskaičiuoti ir Šilutės rajone. Baltijos pajūryje, anot jo, tikėtina aptikti apie 10 tūkst. paukščių, Klaipėdos mieste ir rajone – apie 2 tūkst., Vilniaus mieste ir rajone – nuo 2 tūkst. iki 3,5 tūkst. Gausiai sparnuočiai žiemoja Marijampolėje, taip pat Jonavos apylinkėse.
Paukščių apskaitos vykdomos ne tik žiemą. Pavasarį ir rudenį skaičiuojami migruojantys sparnuočiai, vasarą stebima, kiek jų peri ir pan.