Varnėnų gudrybės: kodėl inkilo „atliekas“ jie išmeta kur nors tolėliau?

Net ir labai užimti savo reiklaias ir darbais, mes norime žinoti, kas vyksta gamtoje. Kai kas, kaip sako, „akis bado“, o kitko mes negalime pamatyti dėl visai paprastų priežasčių. Viena jų - mūsų žinių trūkumas, tačiau ne mažiau svarbios ir objektyvios priežastys, kad ir aukštai medžiuose ar giliai drevėse susuktuose lizduose vykstantys ir mums nematomi dalykai. Pasirodo, kai ką sužinoti galima net ir nesibraunant į paukščių namus, jų netrikdant ir netrukdant.

Apie paukščių perėjimo pabaigą dažnai „praneša“ rasti jų kiaušinių lukštai. Jaunikliams išsiritus, paukščiai stengiasi lukštus nešti bent keliasdešimt metrų nuo namų ir išmesti. Ypač tai būdinga atviruose lizduose perintiems sparnuočiams, nes greta lizdo baltuojantys lukštai išduotų jų namus.

Sode, pievoje ar kieme jau kurį laiką (šiemet maždaug nuo balandžio 26 - 27 d.) randami varnėnų kiaušinių lukštai. Gali kilti klausimų - o gal tai pievoje netyčia padėto ir palikto kiaušinio liekanos - varnėnai neretai taip „pameta“ savo kiaušinius.

Apžiūrint rastą kiaušinio lukštą visų pirma reikia atkreipti dėmesį į jo viduje esančią plėvelę - išsiritus jaunikliams ji būna murzina, su kraujo raudonumo raštais. Toks lukštas liudija - jaunikliai iš šio kiaušinio išsirito sėkmingai.

Tačiau neretai randama ir kitokių kiaušinių lukštų - prakapotais šonais, sutraiškytų. Jų viduje esanti plėvelė yra švari, dažnai - aplipusi baltymu ar tryniu. Šiuos kiaušinius sulesė varniniai paukščiai, ant žemės esančiuose lizduose galėjo rasti ir sunaikinti kiaunės, lapės, net ežiai ar voverės. Visi jie tikrai neatsisako tokio skanėsto.

Žinoma, žuvus dėčiai, paukščiai turi sukti naują lizdą ir viską pradėti iš naujo. O laimingai išsiritusius jauniklius tenka prižiūrėti - apie tai nesunku spėti stebint lizdo link su lesalu skraidančius paukščiukų tėvus.