Gamtininkai žada daug sniego
„Žengdami vasarin, sulauksime sniego ir pūgų. Žiema dar tikrai stiprėja, ir po laikino šalčio atsitraukimo vėl galima tikėtis visko. Nesistebėkite tuo. Žiema yra savo namuose – jai leidžiama daug kas“, - prieš kelias dienas rašė gamtininkas Selemonas Paltanavičius.
Tačiau kiek sniego žada mėnesinės orų prognozės? Lietuvos hidrometereologijos tarnyba skelbia, kad vasario pabaigoje iš tiesų galima tikėtis ypatingos kritulių gausos. Jei nuo vasario 10 iki vasario 17 d. vidutinis daugiametis kritulių kiekis siekia kiek daugiau nei 6 mm, tai šiemet, manoma, kritulių iškris žymiai daugiau – maždaug 10 mm.
O iki vasario 24 d. kritulių, spėjama, iškris netgi virš 10 mm (vidutinis daugiametis rodiklis – daugiau nei 5 mm). Mėnesiui baigiantis, vasario 24 – kovo 3 d., iškris beveik 14 mm kritulių (daugiametis rodiklis – daugiau nei 6 mm).
Tačiau mėnesio pradžioje sinoptikai gausių kritulių nežada. Tiesa, reikia atkreipti dėmesį į tai, kad krituliai gali būti ne sniego pavidalo, o pavyzdžiui, lietaus ar šlapdribos.
Lietuvos hidrometereologijos tarnybos Metereologinių prognozių skyriaus vyriausiosios specialistės Izoldos Marcinonienės teigimu, sniego Lietuvoje galima sulaukti tik penktadienį pietvakariniuose rajonuose. O šeštadienį ji prognozavo lijundrą. Negausaus sniego gali sulaukti tik Šiaurės vakarų rajonai. Sekmadienį pašnekovė prognozavo rūką ir lijundrą.
Sulauksime ne sniego, bet lijundros
Kiek vėliau, anot jos, sniego taip pat neverta tikėtis. I. Marcinonienė aiškino, kad kol laikysis anticiklonas, tol nebus ir sniego.
Pasak jos, per ateinančias 10 dienų sniegas šalyje mažai tikėtinas. Jos teigimu, kitą savaitę pajūryje jau galima sulaukti ir atodrėkio. O vietoje sniego sulauksime lijundros ir plikledžio. Galiausiai I. Marcinonienė pripažino, kad antroji vasario pusė turėtų būti žymiai drėgnesnė.
I. Marcinonienės manymu, kol kas negalime tikėtis ir pūgų. Anot jos, jei pučia stiprus vėjas, tai dar ne pūga.
Vasarį kritulių tikimybė mažiausia
Lietuvos hidrometereologijos tarnybos Klimatologijos skyriaus vedėja, daktarė Audronė Galvonaitė, paklausta, ar galima tikėti gamtininkų spėjimu, kad vasaris bus snieguotas, ji, atsižvelgdama į daugiametes tendencijas, aiškino, kad vasarį, palyginti su likusiais mėnesiais, iškrenta mažiausiai kritulių.
Anot jos, pasakyti, kokia bus žiemos pabaiga, labai sunku, kadangi nusistovėjusias tendencijas sudrumstė klimato kaita. Tačiau klimatologė sutiko, kad vasaris gali pateikti nemažai staigmenų.
„Tai yra labai paslaptingas mėnuo. 1956 metų vasarį yra buvę 43 laipsniai šalčio. Bet pasitaikydavo metų, kad vasarį jau žemę ardavome. Apskritai 2008 m. buvo visiškai besniegė žiema. Šiemet nors šį tą turime. Galiu pasakyti, kad dabar viskas išsibalansavę, todėl sunku prognozuoti. Šiemet labai mažai sninga. Viskas dėl to, kad yra anticiklonas. Giedra, saulėta – iš kur snigs? Pernai buvo kitokia žiema – vasaris buvo šaltas“, - kalbėjo A. Galvonaitė.