Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis, stirnos yra poranagių būrio, elninių šeimos žinduoliai. Jos paplitusios Europoje, Kaukaze, Mažojoje Azijoje.
Kai kurie tyrėjai skiria 2 stirnų rūšis: europinę stirną (gyvena iki Uralo) ir sibirinę stirną (didesnė, gyvena už Uralo).
Stirnos kūno ilgis siekia iki 150 centimetrų. Aukštis ties gogu iki 100 cm (Lietuvoje gyvenančių stirnų – 73–85 cm). Patinai sveria iki 60 kg, patelės yra mažesnės.
Gyvūnų kailis vasarą šviesiai rudas, žiemą pilkas. Pasturgalyje ryški balta dėmė, vadinamasis veidrodėlis. Grakščios. Galva maža. Patinai turi trišakius, rečiau keturšakius 20–40 cm ilgio ragus. Kojos ilgos, lieknos. Uodega trumpa, nematyti tarp plaukų.
Lietuvoje šie gyvūnai dažnai. Gyvena miškuose, krūmynuose, laukuose. Gerai prisitaiko prie besikeičiančio kraštovaizdžio. Minta žolėmis, medžių ūgliais, lapais, vaisiais, žieve, o žiemą iš po sniego išsikasa samanų, kerpių.
Stirnos poruojasi rugpjūčio–spalio mėnesiais. Patinai rujos metu gina savo teritoriją nuo kitų, pešasi tarpusavyje. Pajutę pavojų loja.
Nėštumas truka 6–10 mėnesių. Veda 1–2 (retai 3) apie 1 kg masės jauniklius, kurie sulaukę 1 mėn. jau pradeda rupšnoti žolę.
Jaunikliai iki 2–3 mėn. būna dėmėti. Subręsta antrais, kartais (anksti atvestos jauniklės) ir pirmais gyvenimo metais. Pagrindiniai priešai – vilkai, lūšys. Gyvena iki 16 metų.
