Saugoma maža pelėda

Lututė yra maža pelėda, aktyvi tamsiuoju paros metu. Lietuvos raudonojoje knygoje rašoma, kad lututė paplitusi Šiaurės Amerikoje, Eurazijoje. Mūsų šalyje ji aptinkama miškingose teritorijose, gausiau – Rytų, Pietryčių ir Pietų Lietuvos rajonuose.

Jos viršutinės kūno dalies ir sparnų plunksnos rudos, baltai taškuotos, o apatinės kūno dalies plunksnos šviesios su rudomis dėmėmis.

Perėti pradeda paprastai pirmaisiais gyvenimo metais, gyvenimo trukmė – apie septyneri–aštuoneri metai, ilgiausia žinoma – penkiolika metų.

Lututė

Tipiškos buveinės yra dideli miškų masyvai, kuriuose vyrauja pušų medynai. Peri brandžiuose medynuose, senuose paprastai juodųjų meletų iškaltuose uoksuose, natūraliose drevėse. Dėtys Lietuvoje sudedamos balandžio–gegužės mėn. Deda tris–aštuonis kiaušinius, peri apie 28 dienas. Peri patelė, tuo metu ją maitina patinas.

Jaunikliai uoksuose auga 30–32 dienas. Jaunikliams palikus lizdus birželio–liepos mėn., juos dar keturias–šešias savaites maitina suaugę paukščiai. Pagrindinis grobis – pelėnai, pelės, kirstukai.

Lietuvoje lututės populiaciją sudaro apie 700 porų. Pastaruoju dešimtmečiu atliekant monitoringą, būdingose buveinėse žymių gausos pokyčių neregistruota.

Didžiausia grėsmė yra miškų kirtimai, kurių metu sunaikinamos tipiškos lututės veisimosi vietos – brandūs pušynai.

Mažiausia pelėda šalyje

Žvirblinė pelėda yra mažiausia pelėdų rūšis Lietuvoje. Lietuvos raudonosios knygos duomenimis, ji paplitusi Eurazijoje. Lietuvoje šiuo metu aptinkama visoje teritorijoje, dažniausiai stebima šiaurinėje, rytinėje ir pietinėje šalies dalyse esančiuose dideliuose miškų masyvuose ir izoliuotuose didesniuose miškuose.

Viršutinės kūno dalies ir sparnų plunksnos pilkai rudos spalvos, baltai taškuotos, o apatinės kūno dalies ir sparnų plunksnos balsvos spalvos su išilginėmis, tamsiomis juostelėmis.

Žvirblinė pelėda V. Jusio nuotr.

Perėti pradeda paprastai pirmaisiais gyvenimo metais, gyvenimo trukmė – apie šešeri–septyneri metai. Žvirblinės pelėdos veisimosi vietose laikosi ištisus metus. Porų formavimas prasideda rudens pabaigoje, paskui tęsiasi žiemos pabaigoje. Veisimosi sezono pradžia nėra pastovi ir priklauso nuo gamtinių sąlygų. Dažniausiai Lietuvoje prasideda kovo mėn.

Tipiškos buveinės yra dideli mišriųjų, spygliuočių miškų masyvai, tačiau gali įsikurti ir nedideliuose, izoliuotuose miškuose.

Dažniausiai peri didžiojo genio ir tripirščio genio iškaltuose uoksuose. Deda tris–aštuonis kiaušinius kas dvi dienas, peri apie 28 dienas. Peri patelė, tuo metu ją maitina patinas. Jaunikliai uoksuose auga 30–34 dienas. Jaunikliams palikus lizdus, juos dar tris–keturias savaites maitina suaugę paukščiai.

Pagrindinis grobis – smulkūs miško paukščiai, graužikai. Žiemą gali laikytis ir atvirose vietose, netoli žmonių gyvenamųjų vietų.
Lietuvoje žvirblinės pelėdos populiaciją sudaro ne mažiau kaip 900 porų. Reikšmingai populiacija didėjo nuo 2000-ųjų, o pastaraisiais metais atliekant monitoringą būdingose buveinėse didelių gausos pokyčių neregistruota.

Didžiausia grėsmė yra miškų kirtimai pelėdų veisimosi metu.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją