Tikriausiai daugelis įsivaizduojame, kad išardytas skruzdėlynas pakenkia tik jame gyvenančioms skruzdėms. Tačiau iš tikrųjų viskas žymiai sudėtingiau. Skruzdėlynai masina tam tikras paukščių rūšis, kurių atstovai maitinasi skruzdėmis arba jų perais. Todėl nelikus skruzdėlynų šie paukščiai nebeturi kuo kaitintis. Ir tai prisideda prie jų nykimo.
Pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Štai pilkoji meleta - retas geninių šeimai priklausantis paukštis. Rūšis
įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą. Manoma, kad šiuo metu mūsų šalyje
gyvena apie 500–700 šių sparnuočių porų. Daugiausiai pilkųjų meletų
aptinkama pietinėje ir pietrytinėje šalies dalyje.
Gamtininkų nuomonė vienareikšmiška - didžiausią pavojų pilkųjų meletų populiacijai kelia skruzdėlynų mažėjimas. Todėl visai nebe reikalo miškininkai griežtai baudžia ardančius skruzdėlynus. Tiesa, vien baudomis gero rezultato nepasiekti. Todėl, be kita ko, miškininkai skruzdėlynus stengiasi specialiai aptverti.
Kaip sako gamtininkai, pilkųjų meletų populiacija imtų gausėti, jeigu nemažėtų pagrindinio jų maisto - bestuburių. O ypač skruzdžių ir jų perų, kuriuos jos taip mėgsta.
Skruzdžių perais minta ir daugiau paukščių, bet pakalbėkime apie pikasias meletas, nes joms yra iškilęs didžiausias pavojus. Žinoma, prie jų nykimo prisideda ne tik skruzdėlynų mažėjimas. Yra ir daugiau priežasčių. Viena jų - senų, nudžiuvusių
medžių naikinimas. Norint išsaugoti šią unikalią
paukščių rūšį, būtina tinkamai reguliuoti miško ūkio darbus, rūpintis
balansu šalies ekologijoje.
Norintys pamatyti šiuos paukščius turėtų žinoti, kad pilkosios meletos mėgsta mišrius ir lapuočių miškus, girias. Dreves kala senuose arba sergančiuose medžiuose. Mėgsta uoksus augančius šalia atvirų mitybos plotų: kirtaviečių, aikštelių, pievų. Lietuvoje daugiausia šių paukščių gyvena Biržų, Žaliojoje, Rūdininkų giriose, Taujėnų - Užulėnio, Lančiūnavos, Adutiškio - Guntauninkų miškuose, Plinkšių draustinyje, Čepkelių rezervato teritorijoje.
Pavasaris – šios rūšies sparnuočių poravimosi metas. Pilkoji meleta išsikala drevę (kiekvienais metais vis naują), kur gegužės mėnesį patelė sudeda nuo 5 iki 9 baltų kiaušinių. Juos paukščiai peri pasikeisdami. Po maždaug 17–18 dienų išsirita jaunikliai. Uokse jie gyvena apie mėnesį (24–27 dienas). Palikę gūžtą dar kurį laiką grįžta į ją nakvoti. Mokosi skraidyti, susirasti maisto. Netrukus tampa savarankiški, palieka tėvus. Apsiplunksnavę jaunikliai būna kiek pilkesnio atspalvio nei suaugusieji. Vidutinė gyvenimo trukmė - 7–8 metai.
Į Lietuvos raudonąją knygą sparnuočių rūšis įrašyta dar 1976 metais. Pilkąsias meletas saugo Berno konvencija, Paukščių direktyva.