Buvusi atvira teritorija apaugo krūmais ir nendrėmis, nustojus čia ūkininkauti. Taip pelkės vertybės arba sunyko, arba joms iškilo išnykimo grėsmė. Buvo nuspręsta pelkę ir aplinkines šlapias pievas atgaivinti. Tad čia vėl gausu saugomų augalų rūšių, pranešime spaudai informuoja Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba.
Pasak Nemuno kilpų regioninio parko direkcijos specialistų, čia auga dvi gegūnių rūšys, įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą – baltijinė ir raudonoji gegūnės (Dactylorhiza baltica ir D. incarnata) bei labai reti Lietuvoje daugiametis patvenis (Swertia perennis) ir rusvasis vikšrenis (Schoenus ferrugineus).
Rusvasis vikšrenis yra įrašytas į pirmąją Lietuvos raudonosios knygos kategoriją, o tai reiškia, kad jis yra ties išnykimo riba ir reikia imtis maksimalių priemonių jo išsaugojimui. Tuo tarpu Tartoko pelkėje yra gausiausia jo augavietė Lietuvoje.
Kaip pastebi parko darbuotojai, norėdami susipažinti su retais augalais, į pelkę atvažiuoja gamtininkai iš visos Lietuvos.
GRYNAS.lt primena, kad ši pelkė yra Prienų miesto pašonėje.