Kertinių miško buveinių yra visoje Lietuvoje
Kertinė miško buveinė yra miško plotas, kuriame ypač didelė tikimybė aptikti nykstančių, pažeidžiamų, retų ar saugomų buveinių gyvūnų, grybų, augalų rūšių. Tos rūšys dažnai būna įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Itin seni medžiai, negyvi stuobriai, nuvirtę medžiai – pagrindiniai kertinių miško buveinių bruožai. Kertinės miško buveinės gali būti susijusios ir su kraštovaizdžio elementais.
Kertinių miško buveinių plotas nėra ribojamas, jos tik pažymi, kad tam tikra miško vieta, teritorija yra biologiškai vertinga. Kertinė miško buveinė gali būti ir pavienis senas ar didelis medis, ir keletą hektarų užimantis miško sklypas.
Pirmą kartą Lietuvoje kertinių miško buveinių inventorizacija atlikta 2002 – 2004 metais. Tuomet buvo išskirtos 8902 kertinės miško buveinės 26427,6 ha plote, išskaitant ir potencialias (ateityje galimai tapsiančias) kertines miško buveines.
2017 metų duomenimis, Lietuvoje yra 8009 kertinės miško buveinės, kurios, kartu sudėjus, užima 24960 ha plotą. Beveik trečdalis kertinių miško buveinių įkurtos plačialapių miškuose ir šlapiuosiuose juodalksnynuose.
VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioniniame padalinyje iš viso yra 125 kertinės miško buveinės (apie 40 ha). Nemenčinės girininkijos teritorijoje, kurioje ir lankėsi ir GRYNAS.lt žurnalistai, yra 10 kertinių miško buveinių.
Vizito metu buvo apžiūrėtos 4 kertinės miško buveinės, kurios, anot gamtininko, ilgamečio aplinkosaugos sektoriaus darbuotojo Selemono Paltanavičiaus, palyginus su sengirių amžiumi, nėra tokios senos, kol kas dar nėra saugomos valstybės lygmeniu, tačiau miškininkų iniciatyva šiose teritorijose negalima jokia ūkinė veikla. Kaip sako Nemenčinės regioninio padalinio vadovė Viktorija Anikevičienė, kertinių buveinių išskyrimas ir priežiūra yra savanoriška girininkų veikla, reikalinga bioįvairovės išsaugojimui.
„Išskiriant kertines miško buveines yra sudaromos galimybės gyventi retoms grybų, kerpių, augalų, vabzdžių rūšims“, – vardija V. Anikevičienė.
Pušims apie 130 – 140 metų
Kaip jau buvo minėta, GRYNAS.lt žurnalistai aplankė 4 skirtingoms grupėms (pagal medžių rūšis, kurios auga kertinėje miško buveinėje) priklausančias kertines miško buveines: pušynų ir mišrių miškų su pušimis; eglynų ir mišrių miškų su eglėmis dvi buveines, kurios viena nuo kitos skiriasi buveinėse augančių medžių rūšių skaičiumi; medžių milžinų kertinę buveinę.
Pušynų ir mišrių miškų su pušimis kertinėje buveinėje auga labai senos storakamienės drevėtos pušys. Taip pat yra ir natūralių, įvairaus irimo stadijų stuobrių ir virtuolių. Čia yra ne tik senų, bet ir jaunų lapuočių medžių, kurie auga iš natūraliai vėjo atneštų sėklų. S. Paltanavičius priduria, kad šiose buveinėje augančioms pušims yra apie 130 – 140 metų. Tuose miško plotuose, kuriuose vykdoma ūkinė veikla, tokio amžiaus pušys yra kertamos.
„Vertingiausia dalis pušyne yra senos, sausos šakos. Ant jų ir laikosi visa bioįvairovė, kurios mes plika akimi nematome. Tai įvairūs mikroorganizmai, smulkūs grybai, kerpės ir pan. Drevėti medžiai paukščiams. Kaip atpažinti? Yra lentelės, visos ribos pažymėtos dažais, kad aiškiai būtų matoma, kuri tai teritorija“, – aiškina gamtininkas.
Nemenčinės regioninio padalinio vadovė V. Anikevičienė, akcentuoja, kad ši kertinė miško buveinė yra antra pagal dydį iš 10 kertinių miško buveinių, esančių Nemenčinės girininkijoje. Jos plotas yra apie 4,4 ha.
Retos ąžuolų kertinės buveinės
Pirmojoje GRYNAS.lt žurnalistų aplankytoje eglynų ir mišrių miškų su eglėmis kertinėje buveinėje gausu išvartų, kurios ypač būdingos eglynams. Buveinė išsiskiria senais pavieniais medžiais ir daug didelio diametro nuvirtusių medžių. Antrojoje eglynų ir mišrių miškų su eglėmis kertinėje buveinėje auga labai seni, didelio diametro gyvi ir nudžiūvę ąžuolai ir kitų rūšių medžiai – pušys, eglės, beržai. 50 proc. medyno sudaro biologiškai seni medžiai.
Kaip aiškina V. Anikevičienė, nuo kertinės buveinės tipo priklauso, kokie medžiai joje vyrauja: „Dabar mes esame eglyne, bet jame yra ir lapuočių medžių. Gali būti pušyne kertinė buveinė, gali būti pelkėje.“
Paskutinėje aplankytoje medžių milžinų kertinėje buveinėje aptinkami labai seni, didelio diametro gyvi ąžuolai. Itin stambūs pavieniai plačialapiai medžiai – svarbios buveinės daugelio specializuotų rūšių kerpėms, medienoje gyvenantiems vabzdžiams ir grybams.
VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninio padalinio vadovė V. Anikevičienė pasakoja, kad šioje buveinėje augantiems ąžuolams yra mažiausiai 100 metų. Anot jos, kiekvienas medis turi savo augavietę, o ąžuolas ją radęs ir čia, Nemenčinės girininkijoje.
„Pušiai patinka, kai yra sausa, mažiau derlinga, eglę rasime ten, kur gali būti šiek tie drėgniau, bet jau eglė prašo derlingesnės žemės. Ąžuolas mėgsta mėsingesnę žemę. Ąžuolai jau yra retas dalykas, todėl mes jau stengiamės juos saugoti. Ir mūsų padalinio miškingumas yra 89 proc., iš kurių apie 80 proc. yra pušynai. Todėl pušynuose ąžuolai yra išskirtiniai“, – apie ąžuolų kertinę buveinę pasakoja pašnekovė pridurdama, kad ši buveinė nėra išskirtinė visos Lietuvos mastu, tačiau tikrai reta.
VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninio padalinio Nemenčinės girininkijos girininkas Marius Kvietkauskas priduria, kad ąžuolų kertinėje buveinėje galima sutikti erelį žuvininką ir kitų retų paukščių rūšių.
Negalima jokia ūkinė veikla
Gamtininkas S. Paltanavičius sako, kad kertinės miško buveinės yra tarsi gyvybės židiniai. Buveinėse draudžiama bet kokia ūkinė veikla, tačiau žmogus joje gali lankytis, gerbdamas kiekvieną gyvą organizmą toje kertinėje miško buveinėje. Čia negalima laužyti medžių šakų, o nukritusių ant žemės, geriau nenešti į kitą vietą. Tokia vieta reikia grožėtis, nešiukšlinti, taip pat čia nėra rekomenduojama grybauti, nes grybai, esantys kertinėje miško buveinėje, yra maistas kitiems gyviems organizmams.
„Kertinės miško buveinės nėra tos didžiosios buveinės, kurios reprezentuotų briedžio ar kito stambiojo žvėries buveinę. Bet, kalbant apie paukščius, daugelio paukščių perimvietės čia gali susitelkti, kai kur ir juodųjų gandrų ar, dėl senų ir augių medžių – plėšriųjų paukščių. Čia lieka išdžiūvę medžiai, kuriuose gali būti genių drevės. Miške likusi sausai išdžiūvusi ir pūvanti mediena, yra specifinės entomofilų vabzdžių, kurie minta kitais vabzdžiais, ir vabzdžių, kurie minta mediena, buveinė. Čia tipiško, visais lygiais gyvenančio miško, pavyzdys. Tai turbūt yra didžioji kertinių miško buveinių vertybė: kompleksiškumas“, – pabrėžia S. Paltanavičius.
Pašnekovas tęsia, kad nors šios buveinės dar nėra labai senos (skaičiuojant miško amžiaus rodikliais), tačiau po daug metų jos gali priminti sengirę, o skirtumas tarp šių miško plotelių ir likusios miško teritorijos bus akivaizdus : kertinė buveinė slėps nulūžusius, pūvančius medžius, miškas retės (sengirės paprastai būna erdvios), tačiau ne todėl, kad mišką praretino kirvis, o dėl natūralios medžių atrankos.
Ateityje gali būti ir daugiau
VĮ Valstybinių miškų urėdijos Nemenčinės regioninio padalinio vadovė V. Anikevičienė sako, kad tokios kertinės miško buveinės ateityje taps puikiomis vietomis supažindinti vaikus, kaip atrodo sengirė. Yra speciali metodika, pagal kurią buvo atrinktos dabar jau esančios ir toliau stebimos būsimos potencialios kertinės miško buveinės. S. Paltanavičius aiškina, kad metodikos rengime dalyvavo miškininkai, entomologai, botanikai, gamtininkai. Gamtininkas prisimena, kad planinis kertinių buveinių steigimas prasidėjo 2005 metais.
„Steigiant iš karto buvo pasirinktos kertinės miško buveinės ir buvo atskiras rezervas potencialioms buveinėms. Kai kas vėliau šiek tiek atkrito, miško struktūra buvo ne tokia, arba per daug įtakos tame plote žmogaus. Bet šiaip, visos tos teritorijos sudaro ženklų mūsų miškų plotą. Potencialas miško biologinės įvairovės apsaugai ir reprezentavimui yra labai didelis“, – pabrėžia S. Paltanavičius.
Šiuo metu yra išskirtos potencialios kertinių miško buveinių teritorijos, kurios, laikui bėgant, gali įgauti kertinės miško buveinės statusą. Jose yra atliekami monitoringai, stebimi pasikeitimai.