Didžiausia vertybė – kraštovaizdis
„Visą tą grožį ir sukuria čia esanti biologinė įvairovė. Mūsų pajūrio augmenija yra unikali jau vien tuo, kad dalis augalų kitur augti negali. Parke auga trys rūšys Rytų Baltijos endemikų – tai augalai, čia susiformavę prieš ledynmetį. Nemanau, kad daugumai parko lankytojų yra įdomūs atskiri pajūrio augalai, nes tik augdami bendrijose jie sukuria vientisą ir išskirtinį vaizdą. Tačiau jie svarbūs ne tik mums. Jais minta tam tikrų rūšių vabzdžiai, o šiais – paukščiai, driežai. Susikuria ištisa gamtos sistema, turinti savo spalvas, kvapus, garsus“, – apžvelgęs pievą kalba ekologas. Paskui kurį laiką įsiklausęs į tylą ištaria: „O, griežlė griežia.“
Šiauriečiai žiemą renkasi Lietuvos pajūrį
Nuo smėlėtos pakrantės iki riedulyno
„Ties Karkle pajūris tampa ištisu riedulynu. Akmenys didina jūros biologinę įvairovę: yra gyvūnų ir augalų, kurie gali gyventi tik prisitvirtinę prie tvirto pagrindo ir neišgyvena judančiame smėlyje, todėl rūšių čia yra daugiau negu povandeninėse smėlio dykumose. Moliuskai midijos gyvena tik prisitvirtinę prie tvirto pagrindo. Skirtingų rūšių moliuskais minta skirtingų rūšių antys. Ant akmenų prisitvirtinę dumbliai sukuria prieglobstį kitiems gyviams“, – dar kelis išskirtinumus įvardija parko direktorius.
Pamažu iš žemyno parkas pereina į jūrą, jo ribos – 2,5 km nuo kranto. Parko teritorijoje 2005 m. buvo įsteigtas Baltijos jūros talasologinis draustinis.
Sodybų pėdsaką saugo smėlis
Pasak parko direktoriaus, jų valdose nėra išskirtinių pastatų. Čia nerasime nei pilių, nei dvarų. Iš kadaise iki 8 km nutįsusio Karklės kaimo liko vos trečdalis. Prieš II pasaulinį karą čia gyveno apie tūkstantis gyventojų. Pasitraukus žmonėms, nyko ir sodybos. Daugiausia tai - žvejų namai. Nedidukės trobelytės, kuriose buvo saugomi ir tinklai, rodo, kad žvejai dideliais turtais negalėjo puikuotis.
„Nedaug iki mūsų dienų išliko paveldo. Karklėje yra išlikusios kapinės. Kalotėje turime 1911 m. pastatytą mokyklos pastatą. Klaipėdos krašte buvo reikalaujama, kad mokykla nuo vaiko nebūtų nutolusi daugiau kaip 3 km. Karklėje buvo net trys mokyklos, tačiau išliko tik viena. Nemirsetoje yra XIX a. pabaigoje statyta laivų gelbėjimo stotis“, – parke esantį kultūros paveldą apžvelgė D. Nicius.
Žvejoja ir gintarą
Skatinamas ir vienas seniausių šio krašto verslų – gintaro gaudymas. „Čia gintaras nerenkamas. Tai, kas guli ant smėlio, yra tik smulkmė. Todėl vietos gyventojai nuo senų laikų vertėsi gintaro gaudymu. Kai audra su šlamštu jį pakelia į paviršių, gaudytojai graibštu išgriebia atplaukiantį gniužulą ir jame ieško gintaro. Nepagautą jūra jį vėl susigrąžina. Įdomiausia, kad šis verslas nekinta jau kelis šimtus metų. Turime 1667 m. gintaro gaudytojų priesaiką, iš kurios matome, kad gintaras buvo valstybės nuosavybė ir bet kas negalėjo jo gaudyti. Kadangi tai buvo vokiškas kraštas, buvo ir vokiška tvarka, kuriai užtikrinti paplūdimyje buvo pastatytos kartuvės“, – pasakoja D. Nicius.
Šiandien gintarą gali gaudyti kiekvienas, kuriam šis verslas įdomus. Žinoma, ne visiems jis vienodai sekasi. Gintaro gaudymas – maloni pramoga ir poilsiautojams.
Srautas reguliuojamas infrastruktūra
„Aš esu prieš žmonių gaudymą, baudimą. Ne todėl, kad man būtų gaila pažeidėjų. Aš – už racionalumą. Kiek kainuoja išlaikyti visas tas gaudymo ir baudimo institucijas? Žmogus mėgsta patogumą. Sukūrei infrastruktūrą, ir žmonių srautas savaime susireguliuoja. Daug kas stebisi, kad mūsų dviračių takas rezervato riba eina. Nors vasarą dviračių srautas labai padidėja, bet niekas nei nutrypta, nei sulaužyta, – keliaujant parku mintimis dalijasi parko ekologas E. Paplauskis. – Žinoma, yra kategorija žmonių, kurie pripažįsta tik automobilį ir linkę juo kiek įmanoma arčiau privažiuoti, net jei tai draudžia ženklai, jie papildo valstybės biudžetą sumokėdami gana dideles 300–500 litų baudas.“
„Šiandien labai trūksta viešosios infrastruktūros: stovėjimo aikštelių, poilsio vietų. Esant dideliam poilsiautojų antplūdžiui kiekvieną vasarą tai sukelia chaosą. Žmonės bet kur stato mašinas, pažeidinėja taisykles. Už tai numatytos baudos, bet kai tų pažeidėjų šimtai, vien jomis situacijos nesureguliuosi“, – svarsto kraštotvarkininkas Rolandas Puidokas, ir pasidžiaugia, kad parko administracijos iniciatyva jau įrengta 28 vietų automobilių stovėjimo aikštelė