Vasarą medyje vyksta didysis darbas: tyliai brandinamos sėkliukės ir ruošiamasi kitai žiemai – svarbus kiekvienas saulės spindulys. Vieną dieną pastebite, jog medžio lapai pradėjo gelsti. Kol vėjas dar nenudraskė galima pasidžiaugti ryškia jų spalva – ženklu, jog medis atsargas sėkmingai perkėlė iš gležnų lapų į savo tvirtą kamieną, kuris per metus pastorėjo dar viena rieve. Netrukus lapai lyg medžio šešėlis nukloja pažemę, o šakas prausia rudeninis lietus. Medis snūduriuoja, bet jo vidinis laikrodis atidžiai seka besikeičiančių dienų trukmę – kad nepramiegotų naujo pavasario.
Filmuke, pateiktame žemiau, galite pamatyti, kaip metų bėgyje keičiasi pro biuro langą matoma pilkoji tuopa. Ji buvo fotografuota kas savaitę, padaryta daugiau nei 50 jos nuotraukų.
Svarbi kiekviena diena
Lietuvos arboristikos centro direktorius Algis Davenis pastebi, jog visos metų dienos medžiui yra svarbios. „Žmogui, žinoma, mielesnės tos dienos, kai medis žaliuoja, bet žiūrint iš medžio pusės negalima išskirti nei vienos“, - GRYNAS.lt sakė A. Davenis.
Pasak pašnekovo, medis yra gerai prisitaikęs prie aplinkos sąlygų, būtent ši jam ir padiktuoja, kada reikia imtis pokyčių. „Jeigu gamta pasakys „nu-nu-nu, reikia miegoti“, tai medis ir eis miegoti. O jeigu jau būna atsibudęs ir gamta iškrečia išdaigų, tuomet gali ir nušalti, bet tai nemirtini dalykai. Medis sugeba atsitiesti“, - pasakojo Lietuvos arboristikos centro direktorius.
„Žiemą, žinoma, procesai taip pat vyksta. Kaip ir meška, kai miega žiemos miegu: sulėtėja jos medžiagų apykaita, sumažėja temperatūra, bet jinai vis tik yra gyva. Taip ir medis. Po žiemos jį pabudina įšilusi temperatūra, bet svarbu ir dienos trukmė – jeigu bus šilta, bet dienos dar trumpos, medis vegetuos ir toliau. Nors temperatūrai pakilus gerokai virš normos vis tik galima išbudinti, pavyzdžiui, vyšnios galėtų sausio mėnesį žydėti“, - kalbėjo A. Devenis.