Jie turi išties išskirtinę išvaizdą – ant jų kūno matyti tarsi keturios išpieštos didelės akys. Nors jos atrodo kiek juokingai, tačiau tarnauja svarbiam tikslui.
Įspūdingai atrodančios vikšrų „akys“ tėra apgaulė – tai specialios dėmelės, skirtos atbaidyti juos sulesti norinčius paukščius.
Vikšrai gąsdinami išsitempia, stengiasi parodyti ant jų kūno esančias „akis“.
„Pievinis sfinksas yra Lietuvoje plačiai paplitęs drugys. Nors jis yra labai ryškus ir išvaizdus, pastebimas ne taip ir dažnai, nes aktyvus būna tik naktį“, – anksčiau sakė Gamtos tyrimų centro entomologė dr. Jolanta Rimšaitė.“
Jauni vikšrai maitinasi naktimis, didesni – gali maitintis ir dieną. Sutrikdytas vikšras gąsdina, demonstruoja akių formos raštą. Lėliukes vikšrai formuoja dirvoje, žiemoja lėliukėje.
Vikšrai minta ožkarožėmis, gauromečiu, lipiku ir kt. Šių drugių buveinės yra paupių pievos, paežerių želdynai, pamiškės, sodai. Drugiai paplitę Europoje ir Azijoje. Labai panašus yra mažojo sfinkso vikšras“, – pasakojo entomologė.
Šių vikšrų galima pamatyti liepos–rugsėjo mėnesiais, o štai drugeliai skraido nuo gegužės iki rugpjūčio.Ryškiaspalviai pievinio sfinkso suaugėliai, kitaip nei kai kurie kiti šios šeimos drugiai, dieną slepiasi tarp augalų ir skristi pakyla tik sutemus.
„Patys drugiai maitinasi kvapių augalų žiedais temstant ir naktį“, – yra aiškinęs entomologas Giedrius Švitra.
Visuotinės lietuvių enciklopedijos duomenimis, sfinksų yra apie 1450 rūšių (iš jų 18 Lietuvoje). Jie paplitę beveik visame pasaulyje, daugiausia rūšių gyvena tropikuose.
