Šiemet Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato kurtinių veislyne užaugo aštuoni paukščiai. Prieš kelias dienas septyni iš jų paleisti į laisvę Karšuvos girioje.
Rezervato darbuotojų teigimu, kurtinys, vienas stambiausių mūsų krašto paukščių, auga nepaprastai sparčiai. Todėl paukščiams reikia patiekti pakankamai maisto. Nemažą sparnuočiams duodamų pašarų dalį sudarė gamtoje gyvenančių kurtinių maistui naudojami augalai.
Kadangi planuota kurtinius paleisti atgal į gamtą, buvo svarbu, kad jie gebėtų atpažinti ir rastų mitybai tinkamus augalus. Viešvilės rezervato darbuotojai pasinaudojo kolegų lenkų patirtimi ir nutarė jauniklius paleisti tų pačių metų rudenį. Tuo metu kurtinukams lengviausia pritapti naujoje aplinkoje: užtenka lengvai randamo maisto, jauniems paukščiams geriau sekasi įgyti naujų įgūdžių ir sukaupti reikalingos gyvenimo gamtoje patirties. Paprastai geriausias laikas išleisti paukščius būna tada, kai sulaukę maždaug trijų mėnesių amžiaus, gamtoje augantys jaunikliai pasirenka savarankišką gyvenimo būdą ir išsisklaido kas kur.
Viešvilės kurtinių veislyno darbuotojų teigimu, šiųmečiai tokio amžiaus kurtiniai jau buvo pakankamai suaugę ir savo išvaizda beveik nesiskyrė nuo vyresniųjų. Patelės dydžiu pasivijo savo motiną, o patinas ūgiu neatsiliko nuo dvimečio tėvo. Sulaukę rudens jaunikliai darėsi vis neramesni, vis dažniau imdavo skraidyti voljere ir tai buvo ženklai, liudijantys, jog lemiamas metas artėja.
Kurtiniams išleisti į gamtą pasirinkta spalio trečioji. Septyni voljere gyvenantys paukščiai buvo sugauti, ant kiekvieno jų kojos uždėti specialūs žiedai su numeriais ir kurtiniai patalpinti į tam tikslui skirtas dėžutes. Tada jaunikliai buvo nuvežti į Karšuvos girią, esančią Viešvilės gamtiniame rezervate. Tačiau atidarius dėžutes, sparnuočiai nė nemanė jų palikti ir su nepasitikėjimu žvelgė į gūdų mišką. Galiausiai, pajudinus dėžutes ar net ištraukus dalį šakų, kurių buvo pridėta vidun, paukščiai pasileido pirmam jokių voljerų tinklų nevaržomam skrydžiui.
Plasnodami galingais sparnais, kurtiniai pakilo beveik iki pat šimtamečių pušų viršūnių. Viešvilės rezervato darbuotojai teigia nesitikėję iš ribotoje erdvėje gyvenusių sparnuočių tokio veržlaus ir galingo skrydžio. Netrukus kurtiniai pasklido po aplinkui augantį pušyną pernelyg nenutoldami vienas nuo kito. Pora patelių nutūpė į medžius akiai matomu atstumu. Dabar belieka tikėtis, kad gamta ir žmonės naujiesiems girios gyventojams bus palankūs.
Kurtinių laukia naujas iššūkis pritapti laukinėje aplinkoje bei išlikti, o kurtinių veislyno darbuotojų – dar ne vienerių metų darbas, auginant bei leidžiant vis naujų voljeruose išaugintų kurtinių kartų paukščius. Siekiama, jog šie šilų bei pelkių gyventojai gausiai įsikurtų Karšuvos girioje.
Kurtinių paleidimo į laisvę momentus galite pamatyti šiame vaizdo įraše: