Samanų pažinimui reikalingas specialus pasiruošimas, o tyrinėjimui - daugiau kantrybės. Įveikus šiuos barjerus, įdėtas triūsas atsiperka kaskart vis naujais atradimais.
Ne taip seniai rašėme apie dviejų labai retų samanų atradimą Rezervate. Lyg ir nuobodus žiemos laikotarpis tyrinėjant per vasarą surinktą medžiagą vėl pradžiugino keliomis naujovėmis. Štai klampiame juodalksnyne, turbūt niekada nemačiusiame kirvio, ant pūvančios medienos auganti neišvaizdi samanėlė pasirodė esanti liekninė bukasnapė (Amblystegium humile). Iki šiol ji buvo rasta tik 1927 m. Trakų rajone.
Kita įdomybė netikėtai rasta jauno sausoko skurdaus eglyno pakrašty tarp mėlynių ir įprastinių šilinių samanų. Tai buvo tankiojo kimino (Sphagnum compactum) kupstas-klonas. Literatūroje rašoma, kad jis mėgsta pasausėjusias ir gaisrų pažeistas aukštapelkes, pelkinius miškus. Lietuvoje žinoma tik keletas senų radimviečių, taip pat rasta Kamanų rezervate. Kodėl iš kažkur atskridusi šio kimino spora sudygo tokioje neįprastoje vietoje - mįslė.
Samanų tyrėjai žino, kad naujų rūšių galima rasti sunkiai identifikuojamose ir mažai tyrinėtose grupėse. Viena tokių - šepšinių šeima (Ortotrichacea).
Pririnkus įvairių pavyzdžių ir juos patyrinėjus nustatyta viena nauja Lietuvai rūšis - Brucho garbuonė (Ulota bruchii). Ji rasta įprastame krūmyne ant pilkojo karklo. Tokios buveinės rimtiems tyrinėtojams „neįdomios“, todėl kai kurios rūšys taip ir „praslysta“ nepastebėtos.
