Darbo grupė buvo sudaryta – siekiant, kad joje nedominuotų tik viena interesų grupė, – iš mokslininkų, nevyriausybinių aplinkosauginių, medžiotojų ir ūkininkų organizacijų, aplinkos apsaugos institucijų ir valstybinių miškų valdytojų atstovų Kaip sakė jos vadovas, Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų departamento direktoriaus pavaduotojas Algirdas Klimavičius, ne visų ekspertų nuomonės sutapo, bet nusvėrė teisiniai argumentai ir šalies europiniai įsipareigojimai.
Pirmas svarbus žingsnis vilkų apskaitai tobulinti buvo žengtas šiemet – ji buvo atlikta nuolatiniuose apskaitos maršrutuose ir truko du mėnesius. Kiti pasiūlyti populiacijos būklės tyrimo būdai bus pradėti taikyti nuo šio rudens. Tai ir pranešimų apie plėšrūnus registracija visus metus, ir intensyvus sumedžiotų vilkų tyrimas populiacijos produktyvumo rodikliams nustatyti, ir jų genetiniai, ligų bei kiti tyrimai.
Kaip rodo statistika, vilkų žala naminiams gyvuliams realiai nedidėjo. Šiemet (iki rugsėjo 1 d.) jie papjovė 70 gyvulių mažiau (iš viso buvo papjauti 848), palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu (iš viso 918). Tai patvirtina, kad šis žmogaus ir vilko sugyvenimo rodiklis iš esmės nepasikeitė. Tačiau tai nereiškia, kad vilkų populiacijos dydis kontroliuojamas ir kad neįvyks jos „sprogimas“. Tai ir numatoma Vilko apsaugos plane.
Patikslintas Vilko apsaugos planas nustato nemažai svarbių saugiklių populiacijai apsaugoti. Pagrindinį ilgalaikį jos valdymo ir apsaugos tikslą siūloma apibrėžti taip: „užtikrinti palankią vilko rūšies, atliekančios savo ekologinį vaidmenį natūraliose buveinėse, apsaugos būklę, kartu išsaugant maksimaliai taikų šių plėšrūnų sambūvį su žmogumi, išlaikant vilkų populiaciją 31-62 besiveisiančių šeimų (bendras populiacijos individų skaičius 250-500 individų) ribose, kasmet vertinant, kaip laikomasi šio tikslo planuojant vilkų populiacijos naudojimą, atsižvelgiant į vilkų populiacijos būklės stebėsenos duomenis ir į ūkiniams gyvūnams daromos žalos mastą.“