Vilniaus botanikos sode prasiskleidė pušūnai: jų žiedai nepanašūs į jokio kito augalo

VU botanikos sodas kviečia pasigrožėti prasiskleidusiais pušūnais. Tiesa, šie spygliuočiai nekrauna įprastų žiedų, jie – sporifikuojasi, tačiau atrodo ne mažiau įspūdingai.

„Šią savaitę sodo lankytojai žavisi ne tik alyvų, obelų, vilkdalgių ir kitų augalų, medžių ir krūmų žiedais, jų dėmesį traukia ir pušūnų žalumos bei spalvų įvairovė. Atrodo, kad ir jie pasipuošę žiedais. Bet pušūnai (arba spygliuočiai) nežydi, o sporifikuojasi“, – teigiama VU botanikos sodo feisbuke.

Botanikos sodas informuoja, kad pušūnai (Pinophyta) yra labai sena sėklinių augalų grupė, kuri pradėjo vystytis dar prieš 300 milijonų metų. Iki šiol yra išlikę apie 1000 jų rūšių.

„Pušūnai – vienanamiai, rečiau dvinamiai visžaliai, kartais vasaržaliai medžiai, kūmai, retai lianos. Lapai labai įvairūs, cikadinių, gnetinių ir ginkinių - stambūs, o pušinių - lapai smulkūs - spygliai arba žvynai. Augalai žiedynų neturi, todėl nežydi, o sporifikuoja“, – sakoma įraše.

„Sporifikacija prasideda nuo balandžio antros pusės ir tęsiasi iki birželio pirmos pusės. Šiuo metu galima pamatyti ant šakelių susiformavusius dvejopus strobilus. Mikrostrobilai (vyriški kankorėžiai) dažniausiai būna ovališki ar kiaušiniški, rausvos ar purpurinės spalvos. Mikrostrobilų sporifikacijos laiką ir trukmę rodo mikrosporų (žiedadulkių) sklaidymasis. Mikrosporoms išsisklaidžius, kūgiai pagelsta, kiek vėliau nukrinta. Makrostrobilai (moteriški kankorėžiai) - ovališki, kiaušiniški, purpuriniai rausvi arba šviesiai žali, vertikalūs. Sporifikacijai pasibaigus, nulinksta žemyn ir per 5-6 savaites (apie rugsėjo mėn.) užauga kankorėžiai“, – teigiama pranešime.

VU botanikos sode auga 79 rūšys ir 296 pušūnų veislės.