Atskubėjusi žiema primena, kad jau metas rūpintis sparnuočiais. Daugelis šių „migrantų“ jau pasitraukė į šiltesnius kraštus, bet nemaža dalis lieka žiemoti Lietuvoje iki pavasario. Iškritęs gausus sniegas smulkiems žvirbliniams paukščiams, pablogino maitinimosi sąlygas. Tad plunksnuotiems mažyliams jau reikalinga žmonių pagalba. Ornitologai ragina nepamiršti prie namų įsirengti lesyklas ir pasirūpinti, kad jose nuolatos būtų lesalo.
Šis metas tinkamas pasirūpinti ir paukščių inkilais. Senus inkilus reiktų suremontuoti, išvalyti. Visuomenėje sklando klaidinga nuomonė, kad paukščiams inkilus reikia kelti tik pavasarį, kada paukščiai grįžta iš šiltų kraštų. Ornitologai teigia, kad inkilus galima kelti visus metus. Inkilai yra ypač svarbūs kaip nakvynės vietos šaltomis, žvarbiomis žiemos naktimis. Juose mielai apsistoja lesyklose besimaitinančios zylės, kurių dalis liks pavasarį perėti.
Lietuvos ornitologų draugija šį šeštadienį gruodžio 8 d. 14 val. kartu su laisvalaikio organizatoriais – „Eventum Group“ kviečia visus paukščiams ir gamtai neabejingus Vilniaus miesto gyventojus ir jo svečius į paskaitą „SOS pagalba paukščiams“. Paskaita vyks Vilniaus senamiestyje Savičiaus g. 6-18. Būtina išankstinė registracija telefonu 861613348 arba el. paštu gediminas.petkus@birdlife.lt.
Lietuvos ornitologų draugijos narys Gediminas Petkus papasakos apie paukščių globą bei apsaugą Vilniaus mieste. Sužinosime kada, kuo ir kaip reikia lesinti paukščius, kokių konstrukcijų, tipų būna paukščių lesyklos ir inkilai. Kur ir kaip iškelti inkilus, kad juose saugiai gyventų pageidaujamų rūšių sparnuočiai.
Nepradėti per anksti
Daugelis žmonių daro klaidą pradedami paukščius lesinti nepasirodžius pirmajam sniegui, rimtoms šalnoms.
„Tai nėra gerai, todėl, kad pradėdami lesinti anksčiau, žmonės daro meškos paslaugą mirguojantiems paukščiams. Jie turėtų išskristi į pietinius kraštus, tačiau žmonės juos pripratina prie lesyklų, taip savotiškai iškreipdami paukščių migraciją“, - aiškino G. Petkus. Jo teigimu, paukščius reikėtų pradėti lesinti tik tada, kai pradeda spausti pirmasis šaltukas – tuomet bus pasilikę tik tie paukščiai, kurie įprastai žiemoja Lietuvoje.
Paukščiai pripranta prie lesyklos vietos. Ypač kai paspaudžia šaltukas, jie kitur nebeieško maisto. Jeigu nutrauki paukščių lesinimą, nepaberi lesalo tris-keturias dienas, tie paukščiai gali žūti.
G. Petkus
Kita klaida, kuri taip pat neretai kartojama – vandens paukščių - gulbių, ančių - lesinimas užšąlančiuose telkiniuose.
„Gulbės pripranta prie maisto, niekur neskrenda ir joms atsiranda didelis pavojus prišalti. Jas galima lesinti tik tokiuose telkiniuose, kurie žiemą neužšąla, pavyzdžiui, prie Kauno hidroelektrinės“, - patarė ornitologas.
Įsirengti lesyklą
„Kiekvienam piliečiui reikėtų įsirengti lesyklėlę ir padėti paukščiams žiemą“, - sakė ornitologas, pridurdamas, kad lesyklėlė nebūtinai privalo būti sudėtingos konstrukcijos ir brangi. Jau pagamintą ją galima įsigyti parduotuvėse. Kūrybingesni žmonės lesyklą gali susimeistrauti ir patys.
G. Petkus nurodė, kad pats paprasčiausias būdas, kaip galima pasigaminti lesyklą – iš plastikinio butelio išpjauti kelias landas, paėmus keletą pieštukų ar medinių pagaliukų, pranerti juos per tas landas, kad paukščiai turėtų kur tupėti. Į butelio vidų priberti saulėgrąžų ar kruopų ir pakabinti ant medžio ar pritvirtinti prie palangės iš lauko pusės.
„Iš ekologijos pusės žiūrint, lesyklos gaminimas iš plastiko yra plastiko panaudojimas antrą kartą. Jeigu norima, kad lesyklėlė tarnautų ne vienerius metus, geriausiai būtų ją susikalti iš medžio lentelių. Jeigu nėra kitų galimybių, galima ir iš popieriaus pakuotės iškirpti, bet po to popierius nuo sniego gali sudrėkti, tokia lesykla yra neilgalaikė“, - kelias idėjas siūlė ornitologas.
Lesykloms gaminti tinkamos beveik visos medžiagos. Jos gali būti ne tik medinės ar plastikinės, bet ir šiaudinės, stiklinės. Puikiausiomis lesyklomis tampa net išskaptuotų moliūgų galvos ar perpus skelti kokosų kevalai.
G. Petkaus teigimu, lesyklas gali įsirengti ne tik nuosavus namus turintys paukščių mylėtojai, bet ir daugiabučių gyventojai.