Įkando dienos metu
Julija sako, kad penkiametis sūnus žaidė kieme dienos metu, kai iš kažkur atsliūkinusi lapė jam įkando į plaštaką. Nors žaizda nebuvo labai didelė, įvykis išties išgąsdino. Vaikas gyvūno net nebuvo pastebėjęs. Šis jam įkando, kai berniukas atsistojo baigęs žaisti.
Julija vaiką nuvežė į ligoninę, kur jo žaizda buvo apžiūrėta ir jis paskiepytas nuo pasiutligės. Vis dėlto tolesnis domėjimasis, kur apie lapę pranešti, ar ją kas nors sugaus ir tikrins ar nepasiutusi, atsimušė į sieną.
„Laukinio žvėries užpuolimas man pasirodė vertas platesnio dėmesio įvykis, tad pasiskambinėjau šen bei ten ieškodama pagalbos ar kokios informacijos. Tai štai pasirodo, kad laukiniais gyvūnais Vilniaus mieste niekas nesirūpina. „Grinda“, atsakinga tik už naminių benamių gyvūnų surinkimą ir priežiūrą, nusiuntė į UAB „Nuaras“. Ten sužinojau, kad jie, nors ir laimėjo konkursą dėl laukinių gyvūnų priežiūros, lapių negaudo, ir pasiūlė išsinuomot iš jų specialius spąstus ir patiems pasigauti, palaikyt 2 savaites ir įsitikinti, kad ji nepasiutusi (jei per tą laiką nugaištų, vadinasi buvo pasiutusi). Taip pat paapgailestavo, kad žmonės patys lapes šeria, jaukinasi, tad jos žmonių visai nebebijo ir eina į kiemus. Bet nuramino, kad jau keliolika metų Lietuvoje nebuvo registruotas nei vienas pasiutligės atvejis. Tuo paguodė ir priimamajame. Beje, visi įkandimai ten registruojami ir perduodami Veterinarijos tarnybai, sakė gali iš ten kreiptis“, – sako Julija.
Jos teigimu, kaimynės pažįstamas medžiotojas suabejojo, ar tikrai pasiutligė taip seniai neregistruota, ir patvirtino, kad mieste lapių populiacija nėra reguliuojama, kad patiems jokiu būdu lapių nereikėtų gaudyti, o pamačius įtartinai besielgiantį gyvūną skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą (BPC).
Julija sako į BPC skambinusi iš karto po įvykio ir prašiusi sujungti su greitąja medicinos pagalba ir klaususi, ar laukinio žvėries užpuolimas kaip nors fiksuojamas bei kas su tuo daroma. Jai buvo atsakyta, kad nedaroma nieko, nes juk lapė pabėgo ir jos nebepagausi.
Toliau moteriai buvo pasiūlyta paskambinti į Aplinkos apsaugos departamentą.
„Aplinkosaugininkas pirmiausia nusistebėjo, kodėl lapės elgesys man pasirodė neadekvatus (čia kalbam apie žmogaus užpuolimą), taip pat patvirtino, kad niekas tokiais dalykais nesirūpina, negaudo. Net jei lapę pagautume, laukinių žvėrių jokia įstaiga nepriima karantinui, nes jų negalima laikyti su naminiais gyvūnais. Be to, iš viso, ko aš jaudinuosi, juk žvėrys yra šeriami įdedant kokius tai vaistus nuo pasiutligės ir jau daugybę metų pasiutligė nefiksuojama. O jei ta lapė būtų buvusi pasiutusi, drebėtų, dribtų putos iš nasrų, na būtų akivaizdu, kad pasiutus. Tad belieka gyventi toliau kaip gyvenus, gal tik kieme biški pasidairyti, ar kokia laputė netyko už kampo“, – sako Julija.
Pasiutligę tiria tik kritusiems gyvūnams
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) patvirtino, kad gyvi laukiniai gyvūnai nėra gaudomi. Tarnyba atlieka pasiutligės stebėseną – tiriami nugaišę įtariami užsikrėtę naminiai pasiutligei imlūs gyvūnai (šaltakraujai, dažniausiai tai būna šunys, katės ir šeškai), taip pat rastos nugaišusios lapės ir usūriniai šunys.
Jos duomenimis, paskutinis pasiutligės atvejis Lietuvoje nustatytas 2018 metais – pasienyje su Baltarusija rasta nugaišusi lapė, kuriai buvo nustatyta pasiutligė. Prieš tai 2015 metais irgi pasienyje su Baltarusija rasta nugaišusi lapė ir usūrinis šuo.
Tarnyba teigia, kad laukinių gyvūnų vakcinacijos nuo pasiutligės zonoje (50 km pasienyje su Baltarusija) yra tiriami nušautų lapių ir usūrinių šunų mėginiai dėl pasiutligės vakcinacijos efektyvumo įvertinimo. Jaukų suėdimo procentas gana didelis, o tai, kad pasiutligės paskutiniais metais nėra nustatoma, rodo, kad ši priemonė yra tinkama ir pakankama.
Tiesa, ji atkreipia dėmesį į tai, kad laukiniai gyvūnai gali platinti ir kitas ligas, pavyzdžiui, parazitus, arba gyvūnams augintiniams pavojingus niežus.
„...jaukai su vakcina bus išmėtomi iš orlaivių buferinėje zonoje – pasienio teritorijose, besiribojančiose su Lenkija ir Baltarusija. Jie saugūs ir nekelia pavojaus žmonių ar gyvūnų sveikatai, tačiau gamtoje laiką leidžiantys gyventojai suradę jauką raginami jo neliesti, nes viduje yra aštri membrana su pasiutligės vakcina, dėl to galima susižeisti. Jaukas savo sudėtimi panašus į šunų ar kačių maistą, tik jo viduje paketėlyje yra keli lašai skysčio – tai vakcina. Vakcina sukelia gyvūno organizmo imuninį atsaką ir laukiniai gyvūnai – lapės, usūriniai šunys tampa atsparūs pasiutligės sukėlėjui“, – rašoma VMVT pranešime spaudai.
VMVT laukinių gyvūnų vakcinaciją sistemingai vykdo nuo pat 2006 m. Nors Lietuvoje pasiutligės atvejų seniai nenustatyta, kaimyninėse šalyse – Baltarusijoje, Rusijos Federacijoje, Ukrainoje ir Lenkijoje pasiutligė yra paplitusi tarp naminių ir laukinių gyvūnų, todėl rizika, kad į Lietuvą užsikrėtusių laukinių gyvūnų gali atklysti, visada išlieka.
Nedelsiant kreiptis į gydytojus
Įkandus ar įdrėskus nepažįstamam gyvūnui Tarnyba rekomenduoja žaizdą nuplauti vandeniu su muilu, ją dezinfekuoti ir kuo greičiau kreiptis į artimiausią medicinos įstaigą bei informuoti gydytojus apie tai, kas įvyko.
Tarnyba paaiškina, kad visuomenės sveikatos specialistas informuos VMVT teritorinį padalinį apie įvykį. Jei gyvūnas yra žinomas, VMVT teritorinio padalinio atsakingieji pareigūnai išsiaiškins informaciją apie jo sveikatą, duos privalomus nurodymus gyvūno savininkui ir organizuos jo sveikatos būklės stebėjimą mažiausiai 14 dienų. Jeigu pasibaigus gyvūno stebėjimo laikotarpiui nustatoma, kad jis nėra užsikrėtęs pasiutlige, žmogui vakcinacija gali būti nutraukta.
Kai įkandęs gyvūnas nepagautas ir jo sveikatos būklė nėra žinoma, siekiant išvengti mirtinai pavojingos ligos, gydytojai atlieka pilną vakcinavimo programą.
Svarbu žinoti, kaip reaguoti
VMVT sako, kad dėl žmonių gyvenamųjų teritorijų plėtimosi, lapės prisitaiko ir gyvena miestuose ir miesteliuose arba ateina ieškoti maisto netinkamai tvarkomose šiukšlėse, pririštų šunų dubenėliuose ir kai kada žmonės patys laukinius gyvūnus šeria, ko jokiu būdu negalima daryti.
Tarnyba dalijasi patarimais, kaip išvengti nepažįstamo naminio ar laukinio gyvūno užpuolimo:
1. Pastebėję besiartinantį nepažįstamą gyvūną sustokite ir ramiai stovėkite, nepanikuokite, nešaukite, venkite tiesioginio akių kontakto su gyvūnu. Ramiu, dusliu balsu, lėtai sakykite „ne“ arba „eik namo“. Stovėkite veidu į artėjantį gyvūną, lėtai pakelkite rankas ant pečių, alkūnėmis uždengdami galvą, laukite kol gyvūnas pasitrauks arba iš lėto traukitės nuo jo.
2. Jei gyvūnas puola, pasinaudokite turimais daiktais (kuprine, maišeliu, rankine, striuke) įterpdami juos tarp savęs ir gyvūno. Pargriuvus, susirieskite į kamuoliuką ir alkūnėmis uždenkite savo galvą.
3. Norėdami išvengti gyvūnų užpuolimo ir grėsmės sveikatai atminkite, kad nevalia artintis ir glostyti nepažįstamų gyvūnų. Nesiartinkite prie gyvūno jam ėdant, miegant, neskatinkite jo agresyvumo žaidimų metu, neerzinkite, niekad nepalikite gyvūnų ir mažamečių vienoje patalpoje be suaugusiųjų priežiūros.