Vyras sakė, kad ančiukai buvo šiek tiek išsigandę, todėl jis nusprendė netrikdyti jų ramybės. Anot jo, du vyrai antį su ančiukais palydėjo link Vilnelės. „Buvo truputį keista ir įdomu, kodėl ančiukų mama taip ryžtingai su jais veržėsi link senamiesčio, ten juk nėra vandens telkinių, tik fontanas ir daug kavinių“, – stebėjosi jis.
Įvykis užfiksuotas pirmadienio rytą.
Ne pirmas kartas
Didžioji dančiasnapė antis su ančiukais po Vilniaus senamiestį klajoja ne pirmą kartą.
2021 m. gegužę Grynas.lt aprašė labai panašią istoriją. Tuomet dančiasnapė antis ir 11 jos jauniklių buvo pastebėti Trakų gatvėje, netoli Pranciškonų vienuolyno.
Antis su ančiukais taip pat buvo palydėta link upės. Nuo vienuolyno keliavo Vokiečių, vėliau Labdarių gatvėmis, kirto Katedros aikštę ir buvo palikti prie Neries.
„Kad nevestume judriomis gatvėmis per senamiestį, stengėmės eiti, kur saugiau. Stabdėm automobilius, prašėm, kad žmonės pasitrauktų į šoną. Sudėtingiausias ruožas buvo vienoje iš gatvių netoli Katedros aikštės. Stabdytos mašinos mums signalizavo, kad jų nepraleidžiam. Įveikėm tą gatvę, priėjome Katedros aikštę.
Ančiukams buvo iššūkis užlipti Katedros aikštės laipteliais. Šiaip ne taip, bet visi mažyliai savo kojytėm įveikė tą išbandymą ir vėliau liko tik ruoželis pievos prie Valdovų rūmų. Gedimino pilies šlaito pašone gražiai iš lėto juos palydėjom iki upės“, – pasakojo prieš trejus metus antį iki upės lydėjęs vilnietis Darius.
Reikia pagelbėti
Ornitologas Marius Karlonas yra pasakojęs, kad didžioji dančiasnapė antis maitinasi daugiausiai žuvimi: „Tai galima pamatyti iš jos snapo – matosi tokie tarsi dantukai. Iš tikrųjų tai ne dantukai, o snapo ataugėlės, kurios leidžia tvirčiau sugriebti žuvį.“
„Žvejoja šie paukščiai visais metų laikais. Lietuvoje jie sėkmingai ir peržiemoja. Virš kelių šimtų ar tūkstantį jų žiemojančių galima pamatyti Kaune, neužšąlančioje Nemuno atkarpoje nuo hidroelektrinės. Jei išskrenda žiemoti, tai netoli – į Centinę ar Vakarų Europą“, – kalbėjo paukščių žinovas.
Didžiosios dančiasnapės deda nuo 8 iki 12 kiaušinių.
„Gražus vaizdas, kai kokių 10 jauniklių iššoka iš drevės ar inkilo kelių metrų aukštyje. Jaunikliai vos išsiritę, išdžiūvę šoka iš lizdo. Šokdami jie atsitrenkia į žemę, tačiau tam yra prisitaikę, ir jau keliauja vandens telkinio link.
Šiuo atveju Vilniuje ančiukų mama skrisdavo į upę pasimaitinti ir grįždavo šildyti kiaušinių, taigi kelią iki upės žinojo, bet pėstute senamiesčio gatvelėmis tikrai dar niekad tokio atstumo nėra ėjusi“, – juokėsi tuomet ornitologas ir tikino, kad žmonės gerai pasielgė, kad antį palydėjo.
Jis sakė, kad daugiausiai šie paukščiai paplitę Rytų Lietuvoje, šiek tiek galima pamatyti ir šalies pietuose, mat jie renkasi ežeringus kraštus, kurie apsupti senų miškų.
M. Karlono teigimu, šie sparnuočiai susiduria su perėjimo vietų trūkumu – jiems reikia didelių drevių, kurias galima rasti tik senuose medžiuose.
Kadangi miestuose nebeliko brandžių medžių, ypač šalia upių, šie paukščiai ėmė perėti pastatų ertmėse. Tokių atvejų užfiksuota Vilniuje, Kaune, Trakuose.
